Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tartu taikos sutartis (rus. Тартуский мирный договор, suom. Tarton rauha) – sutartis tarp Suomijos ir Tarybų Rusijos. Pasirašyta 1920 m. spalio 14 d. po keturis mėnesius trukusių derybų. Sutartis nustatė sieną tarp Suomijos ir Tarybų Rusijos po Suomijos pilietinio karo ir Rusijos rytų Karelijoje.

Suomijos-Rusijos siena, nustatyta Tartu sutartimi. Petsamo (raudona) perėjo Suomijai. Repola ir Porajärvi (žalia) grąžinta Rusijai.

Sutartis patvirtino senąją sieną tarp Didžiosios Suomijos kunigaikštystės ir Rusijos imperijos. Papildomai Suomija gavo uostą, kurį caras Aleksandras II dar 1864 m. buvo sutikęs išmainyti į dalį Karelijos sąsmaukos. Suomija taip pat sutiko grąžinti okupuotas (prijungta per ) ir (prijungta per ) teritorijas Rusijos Rytų Karelijoje. Rusija įsipareigojo suteikti laisvą kelią Nevos upe prekybiniams laivams iš Suomijos uostų Ladogos ežere į Suomijos įlanką. Suomija įsipareigojo nuginkluoti Ino tvirtovę, stovinčią priešais Kronštatą, demilitarizuoti salas Suomijos įlankoje.

Tarybų Rusija sulaužė sutartį 1939 m., pradėdama Žiemos karą.

Susiję straipsniai

Tartu sutartis (Rusija–Estija)