Tarteziečių kalba

Tarteziečių kalba
Kalbama	Pietvakarių Pirėnų pusiasalis
Kalbančiųjų skaičius	-
Vieta pagal kalbančiųjų skaičių	mirusi
Kilmė	neklasifikuota
Rašto sistemos	pietvakarių
Kalbos kodai
ISO 639-3	txr
Geografinis paplitimas
Tarteziečių kalbos paplitimas

Tarteziečių kalba – mirusi (maždaug po V a. pr. m. e.) , kurios rašytinių paminklų randama Pirėnų pusiasalio pietvakariuose. Į šią teritoriją patenka pietų Portugalija (Algarvė ir pietinis Alentežas) bei pietvakarių Ispanija (pietinė Estremadūra ir vakarinė Andalūzija).

Tarteziečių užrašas

Pietvakarių abėcėlės versija (Rodríguez Ramos, 2000)

Turimi 95 užrašai šia kalba, iš kurių ilgiausiame yra 82 įskaitomi ženklai. Maždaug trečdalis jų rasta ankstyvojo geležies amžiaus nekropoliuose ar kitose geležies amžiaus laidojimo vietose, susijusiose su gausiais ir sudėtingais palaidojimais. Paprastai jie datuojami VII a. pr. m. e. ir išlieka seniausiais pietvakarių pavyzdžiais, kurių ženklai labiausiai primena konkrečias finikiečių rašto simbolių formas, datuojamas 825 m. pr. m. e. Penki iš užrašų, rastų ant stelų, įvardinti kaip vėlyvojo bronzos amžiaus raižiniai ant kario ginkluotės laidojimo laukų kultūroje.

Mokslininkų nuomone, tarteziečių kalba nėra priskirtina indoeuropiečių kalbų šeimai, tačiau tolesnė kalbos klasifikacija išlieka neaiški. Tarteziečiai, atrodo, pasiskolino daug vietovardžių iš kai kurių keltų ir (arba) kitų indoeuropiečių kalbų. Tačiau jos skiemenų struktūra yra visiškai nesuderinama su bet kurios indoeuropiečių kalbos fonologija ir daug labiau suderinama su ir iberų kalbų fonologija. Nepaisant šio fonologinio suderinamumo, dėl duomenų trūkumo iki šiol neįmanoma paaiškinti ryšio su vaskonų ar iberų kalbomis.

Senovės miestas dabartinėje Andalūzijoje pirmą kartą paminėtas I tūkstantmečio pr. m. e. vidurio Senovės Graikijos ir Artimųjų Rytų rašytiniuose šaltinuose. Tarteso vieta tiksliai nežinoma, tačiau manoma, jog jis galėjo būti ties Huelva, Gvadalkivyro upės slėnyje, nors tarteziečiai savo veikla įtakojo platesnį regioną. Už Tarteso menamų ribų rasti senoviniai užrašai gali būti priskiriami arba atskirai kalbai, arba galbūt tarteziečių dialektui. Archeologinių kasinėjimų duomenys nurodo ties šia menama vietove gyvavus savitą kultūrą, finikiečių ir senovės graikų prekybos kolonijas. Rasti tarteziečių tekstai, išlikę daugelis toponimų byloja, kad Tarteso civilizacija žlugo graikams pralaimėjus (apie 550–535 m. pr. m. e.) su kartaginiečiais ir pasitraukus iš Ispanijos pietinės dalies.

Šaltiniai

1. Koch, John T. (2013). Celtic from the West 2 - Prologue: The Earliest Hallstatt Iron Age cannot equal Proto-Celtic. Oxford: Oxbow Books. pp. 10–11. ISBN .
2. Tartesas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013

Nuorodos