Talyšų kalba Tolışə zıvon Tолышә зывон تؤلشه زوؤن | |
Kalbama | Azerbaidžanas, Iranas |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 229,5 tūkst. |
Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų iranėnų vakarų iranėnų šiaurės vakarų iranėnų talyšų |
Rašto sistemos | lotynų raštas, kirilica, arabų raštas |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | tly |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Talyšų kalba |
Talyšų kalba (Tolışə zıvon, Tолышә зывон, تؤلشه زوؤن) – indoeuropiečių šeimos, iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų kalba, vartojama talyšų, gyvenančių pietryčių Azerbaidžane ir šiaurės Irane, aplink Talyšo kalnus. Kalbančiųjų skaičius – kiek daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Irane talyšų kalba vartojama daugiausia , , , , , miestuose ir apylinkėse, Azerbaidžane – Astaros, Leriko, Lenkoranės, Masali miestuose ir apylinkėse.
Talyšų kalba artima beludžių, kurdų, kalboms. Manoma, kad ji yra XVI–XVII a. išnykusios iranėniškos tiesioginė palikuonė. Anksčiau kartais buvo laikoma persų kalbos tarme.
Išskiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės (Azerbaidžane, Irano Karaganrudo, Lavandevilo apylinkėse), vidurio (Rezvanšachro, Asalemo, Tularudo apylinkėse Irane), pietų (Chušabaro, Šandermano, Masulecho, Masalo, Siach Mazgi apylinkėse Irane).
Talyšų kalba fleksinė, analitinė. Turi 7 balsines fonemas, būdinga balsių asimiliacija. Vardažodis turi 2 linksnius (kitų linksnių likusios nuotrupos), veiksmažodžiui būdinga 4 nuosakos, ergatyvinės būtojo laiko formos. Gramatinės giminės kategorijos neturi. Turi daug polinksnių. Būdinga sakinio struktūra – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš azerbaidžaniečių, armėnų, persų kalbų.
Talyšų kalba neturi vieningos rašto sistemos. Irane daugiausia užrašoma arabišku raštu, 1929 m. TSRS sukurtas lotyniškas raidynas, kuris 1938 m. pakeistas kirilica. Dabar daugiausia užrašoma azerbaidžanietiška lotyniško raidyno atmaina. Talyšų kalba nykstanti, vartojama daugiausia buityje, patiria didelę azerbaidžaniečių kalbos įtaką.UNESCO įtraukta į kalbų, esančių pavojuje sąrašą.
Šaltiniai
-
- Vidas Kavaliauskas. Talyšų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- Справочный энциклопедический словарь. – Санкт-Петербург: издание К. Крайя, 1847–1855. T. 10: Т, У. – 1848. – 692, [4] с.
- Məmmədov, Novruzəli; Ağayev, Şahrza (1996). Əlifba – Tolışi əlifba. Baku: Maarif.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris