Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Ta-Ver nomas (egip.: tA-wr, pasenęs skaitymo variantas - Abdžu), Tinio nomas (gr. ὁ Θινίτης νομός, lot. Nomos Thinites) – Senovės Egipto (nuo III tūkst. pr. m. e.), 30 m. pr. m. e.-307 m. ir Romos Egipto provincijos administracinis teritorinis vienetas, priklausęs Aukštutiniam Egiptui ir žymėtas numeriu 8. Jo pavadinimas buvo užrašomas specialiu simboliu, kuris šifruojamas kaip "didžioji žemė", dėl to jis dar vadinamas Didžiosios žemės nomu.

Ta-Ver nomas
ὁ Θινίτης νομός

III tūkst. pr. m. e. – 307

Nr. 8 žemėlapyje

Valstybė

Senovės Egiptas

Dalis

Aukštutinis Egiptas

Administracinis centras

Dženi;

Politinė sostinė (niwt) buvo Dženi (netoli dab. , Ptolemėjų laikų Tinis) vakariniame Nilo krante, tačiau labiau žinomas buvo netoli jo buvęs religinis centras Abdžu. Kitas miestas, rytiniame Nilo krante, buvo . Nomas buvo abipus pagrindinės Nilo upės vagos, ir apėmė pietinę dalį dabartinės Sohago muchafazos. Pietuose buvo Bat (7), o šiaurėje - Min (9) nomai.

Istorija

Nomas minimas nuo Senosios karalystės. Jo ilgis siekė 6 iteru (apie 63 km), o plotas - apie 6 cha-ta (apie 15 ha). Nuo pat įkūrimo administracinis centras buvo Dženi - vienas seniausių Egipto miestų, svarbus senovės politinis centras. Tinyje koncentravosi ankstyviausių Aukštutinio Egipto protodinastinio laikotarpio valdžia, iš čia susikūrė gentinė konfederacija (hipotetinė Tinio konfederacija), valdžiusi nemažą Nilo atkarpą ir konkuravusi su Necheno konfederacija pietuose ir Žemutinio Egipto konfederacija šiaurėje. Narmerui (ar Meniui) suvienijus Egiptą, Ta-Ver nomas tapo kultūriniu ir iš dalies politiniu valstybės centru. Tinyje buvo garbinamas vietinis karo dievas Anhuras, kurio pomirtinis aspektas buvo garbinamas gretimame Abydose.

Nuo III dinastijos politinis centras galutinai persikėlė į nomą, tačiau nomas išlaikė religinę svarbą: Tinyje rezidavę Anhuro žyniai turėjo nemažą religinę įtaką regione, o Abydas ilgainiui tapo Ozyrio kulto centru. Be to, Ta-Ver nomo vietininkas turėjo didesnę valdžią nei kiti nomai, ir buvo atsakingas už visą Aukštutinį Egiptą. Pirmuoju suirutės laikotarpiu Egiptui suskilus, Ta-Ver pripažino piečiau buvusio Hierakonpolio, vėliau Tėbų (XI dinastijos) valdžią. Ties Tiniu ėjo riba tarp Tėbų ir Herakleopolio dinastijų, todėl kraštas buvo siaubiamas karų.

Antruoju suirutės laikotarpiu šis nomas turėjo didžiulę autonomiją, čia susikūrė vietinė Abido dinastija, kuri tikriausiai rezidavo Tinyje. Vėliau Tinis pripažino Tėbų (XVII dinastijos) valdžią. Naujosios karalystės laikotarpiu nomas kurį laiką atsigavo kaip prekybinis centras, nes iš čia vedė keliai į svarbias dykumų oazes. Nomo ekonomikai sumenkus, išliko tik jo dvasinė hegemonija. Ptolemėjų laikais Tinis nebetiko būti administraciniu nomo centru, ir nomo sostinė perkelta į naujai įkurtą .

Nomas panaikintas 307 m., įdiegiant Egipte ir visoje Romos imperijoje administracinių vienetų sistemą.