T-150

T-150 ir T-150K – universalus traktorius, kuris gaminamas Charkovo traktorių gamykloje. Traktorius T-150 turi vikšrinę , o T-150K – ratinę. Abu traktoriai tarpusavyje yra maksimaliai unifikuoti – skiriasi tik važiuokle ir transmisija. Pirmasis ratinio traktoriaus variantas (T-150K) buvo pagamintas anksčiau ir buvo labiau paplitęs.

Ratinis traktorius T-150K

Modifikacijos

Traktorius T-150K turėjo karinę modifikaciją T-155, skirtą vilkti artilerijos pabūklams ir atlikti kariuomenės inžinerinius-statybos darbus. Nuo bazinio modelio skiriasi galine dalimi, kurioje, vietoje prikabinimo sistemos, sumontuotas vilkimo kablys, įrengtu variklio pašildymo įrenginiu, didesniu važiavimo greičiu, pailgintu galiniu pusrėmiu, ant kurio sumontuotas krovininis kėbulas.

Traktoriaus T-150K modifikacija T-156 pritaikyta darbui su krautuvu, o modelis LT-157 (rus. ЛТ-157) naudojamas medžių vilkimui.

Ant traktoriaus T-150K bazės Rybinsko kelių mašinų gamyklos gamina vienaašius DU-62 (rus. ДУ-62), DM-476 (rus. ДМ-476) ir DZ-12 (rus. ДЗ-12), DZ-121 (rus. ДЗ-121). Šie traktoriai skiriasi tuo, kad vietoje galinio pusrėmio sumontuoti mašinų (plentvolių, skreperių) rėmai. Šarnyrinis mazgas tarp pusrėmių – modifikuotas.

Taip pat buvo gaminta modifikacija su žema kabina, sumontuota ant galinio pusrėmio, kuri buvo naudojama kaip aerodromo vilkikas.

Konstrukcijos ypatumai

Traktorių T-150 ir T-150K varikliai sumontuoti priekyje. Už variklio sumontuota (kietai tvirtinama) pavarų dėžė, virš jos – kabina, kurios gale degalų bakas. Pavarų dėžė turi kelis režimus (transportinį, darbinį, vilkimo (lėtas), atbulinį), kurių kiekvienas turi 4 pavaras, perjungiamas () be galios praradimo. Aukščiausioms pavaroms naudojami planetiniai .

T-150K vaizdas iš galo

Vikšrinis traktoriaus variantas vairuojamas  – proporcingai vairo pasukimo kampui sumažėja alyvos slėgis atitinkamoje pavarų dėžės movoje, kuri pradeda praslysti stabdydama vikšrą. Taip pat, kiekvienam vikšrui, galima įjungti skirtingas pavaras, tokiu būdu gaunami fiksuoti posūkio spinduliai.

Ratinis variantas susideda iš dviejų pusrėmių: priekinio – su varikliu, pavarų dėže, kabina ir kuro baku; ir galinio – su padargų prikabinimo sistema. Varantieji tiltai – vienodi (priekinis tiltas atjungiamas), su didelio skersmens plačiomis padangomis.

Variklis

Traktoriui T-150 buvo sukurtas dyzelinis, skysčiu aušinamas V6 variklis SMD-60 (rus. СМД-60). Nominali galia – 150 AG. Variklyje sumontuota efektyvi, trijų pakopų oro valymo sistema, kurią sudaro sausas cikloninis, dviejų pakopų su nusėdusių dulkių nusiurbimu ir smulkaus valymo inertinis-alyvos filtras. Variklis užkuriamas paleidžiamuoju benzininiu varikliu su elektriniu starteriu. Traktoriuje T-150K montuojami SMD-62 (rus. СМД-62) varikliai, kurių galia 165 AG.

Transmisija

Vikšrinis traktorius T-150

Traktoriuose montuojamos mechaninės transmisijos su pavarų perjungimo hidromovomis, kuriomis pavaros perjungiamos neprarandant galios (važiuojant, esant apkrovai). Judėjimo režimai (transportinis, darbinis, lėtas, atbulinis) perjungiami traktoriui stovint.

Pavarų dėžė vikšriniame traktoriuje – dviejų srautų, kurie leidžia nepriklausomai perjungti kiekvieno vikšro pavarą. Kiekvieno iš pavarų dėžės išeinančio veleno sukimo momentas per planetinius reduktorius perduodamas pagrindinėms pavaroms, kurios leidžia nepriklausomai valdyti kiekvieno vikšro greitį traktoriui sukantis.

Ratinio traktoriaus T-150K sukimo momentas nuo pavarų dėžės perduodamas (esančiai tame pačiame korpuse), o nuo jos – varantiesiems tiltams. Be to, nuo pavarų dėžės dalis galios perduodama padargų prikabinimo mechanizmui.

Vikšrinio ir ratinio traktorių pavarų dėžių detalės unifikuotos. Traktoriuose naudojamos vienodos pagrindinės ir galinės planetinės pavaros.

T-150 privalumai

• Mažesnis poveikis gruntui (spaudimas ir praslydimas)
• Didesnis ilgaamžiškumas
• Geresni pravažumo rodikliai
• Didesnis produktyvumas
• Mažesnės kuro sąnaudos
• Geresnės darbo sąlygos

Šaltiniai

Vikiteka: T-150 – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Д. И. Плешков Строительные погрузчики, М.: „Высшая школа“, 1988 г.