Tūbausių senovės gyvenvietė

Tūbausių senovės gyvenvietė
Senovės gyvenvietės rytinė dalis iš vakarų-šiaurės vakarų pusės
Tūbausių senovės gyvenvietė
Koordinatės	55°56′50″š. pl. 21°16′45″r. ilg. / 55.947359°š. pl. 21.279201°r. ilg. / 55.947359; 21.279201
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Kretingos seniūnija
Plotas	1,6016 ha
Naudotas	I tūkstantmečio I pusė
Žvalgytas	1959, 1992, 1993, 2013 m.
Tirtas	1998 m.
Registro Nr.	u. k. 12267 /A1717; IP2414A/

Tūbausių senovės gyvenvietė (regioninio reikšmingumo lygmens valstybės saugoma kultūros vertybė, turinti archeologinį vertingųjų savybių pobūdį: unikalus kodas 12267, senas registro kodas A1717, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. IP2414A) – priešistorinė gyvenvietė pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Tūbausiuose (Kretingos seniūnija), abipus Užtvankos gatvės (kelio Kurmaičiai–Genčai), kairiajame Akmenos krante.

Senovės gyvenvietės vakarinė dalis iš pietryčių pusės

Vieta

Įrengta aukštumos krašte, kurį iš vakarų pusės juosia Akmenos slėnis, o iš šiaurės – bevardžio kairiojo intako griova.

Teritorija apie 265 m ilgio šiaurės vakarų–pietryčių kryptimi ir iki 80–85 m pločio, pusiau padalinta kelio Kurmaičiai–Genčai (Užtvankos g.). Rytinė dalis ariama, o vakarinė – dirvonuoja, jos šiaurės vakariniame pakraštyje yra Tūbausių I senosios kapinės. Kultūros paveldo objekto anotacinio ženklo nėra.

Teritorijos plotas – 16 016 m².

Istorija

1993 m. įrašyta į naujai išaiškinamų istorijos ir kultūros paminklų sąrašą (IP2414A),1993 m. registruota Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (kodas A1717), 2005 m. pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.

Tyrimai

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus),1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas),1993 m. – Julius Kanarskas (Kretingos muziejus),2013 m. – Arūnas Strazdas (Kultūros paveldo centras).

1998 m. Bronius Dakanis ir Zenonas Baubonis (Kultūros paveldo centras) ištyrė 52,5 m² plotą. Jame aptiko arimo apardytą iki 1,1 m storio kultūrinį sluoksnį su 3 židiniais, laužaviete, stulpinės konstrukcijos pastatų stulpavietėmis ir archeologiniais radiniais.

Židiniai įrengti iki 110 cm skersmens ir 110 cm gylio apskritose duobėse, į kurias šilumai palaikyti primesta daug smulkių akmenų. Laužavietė buvusi iki 90 cm skersmens ir 110-115 cm gylio. Židiniuose rasta lipdytinės keramikos šukių lygiu paviršiumi ir viena grublėtosios keramikos šukė.

Senovės gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio pirmąja puse.

Šaltiniai

1. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas (1978-1990). – Vilnius, 1993. – D. 1. – P. 121
2. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034
3. Tūbausių senkapis, vad. Maro kapeliais. Kretingos rajono Kurmaičių apylinkės archeologijos paminklų pasai. Sudarė Juozas Mickevičius. 1959 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 11
4. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14. – L. 52
5. Julius Kanarskas. 1993 metais patikrintų kultūros paveldo paminklų būklės aprašymas. Kretinga, 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 160. – L. 11, 15-16
6. Zenonas Baubonis, Bronius Dakanis. Tūbausių senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. – Vilnius, 2000. – P. 85-86

Nuorodos

• „Tūbausių senovės gyvenvietė=2019-01-28“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
• Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais