Šveicarijos konfederacijos prezidentų sąrašas 1848 dabar pristato pirmininkaujančius Šveicarijos Federalinės Tarybos nar

Šveicarijos konfederacijos prezidentų sąrašas (1848-dabar) pristato pirmininkaujančius Šveicarijos Federalinės Tarybos narius, Šveicarijos septynių narių vadovus. Jie renkami Federalinės Asamblėjos, vieniems metams. Šveicarijos konfederacijos prezidentas pirmininkauja Federalinės Tarybos susitikimams. Jis arba ji neturi daugiau galios nei kiti tarybos nariai.

1848–1874

Jonas Furrer, pirmasis Šveicarijos konfederacijos prezidentas

1848 – Jonas Furrer (1805–1861 m.)
1849 – Jonas Furrer (1805–1861 m.)
1850 – Henri Druey (1799–1855 m.)
1851 – Josef Munzinger (1791–1855 m.)
1852 – Jonas Furrer (1805–1861 m.)
1853 – Wilhelm Matthias Naeff (1802–1881 m.)
1854 – Friedrich Frey-Herosé (1801–1873 m.)
1855 – Jonas Furrer (1805–1861 m.)
1856 – Jakob Stämpfli (1820–1879 m.)
1857 – Constant Fornerod (1819–1899 m.)
1858 – Jonas Furrer (1805–1861 m.)
1859 – Jakob Stämpfli (1820–1879 m.)
1860 – Friedrich Frey-Herosé (1801–1873 m.)
1861 – Melchior Josef Martin Knüsel (1813–1889 m.)
1862 – Jakob Stämpfli (1820–1879 m.)
1863 – Constant Fornerod (1819–1899 m.)
1864 – Jakob Dubs (1822–1879 m.)
1865 – Karl Schenk (1823–1895 m.)
1866 – Melchior Josef Martin Knüsel (1813–1889 m.)
1867 – Constant Fornerod (1819–1899 m.)
1868 – Jakob Dubs (1822–1879 m.)
1869 – Emil Welti (1825–1899 m.)

Karl Schenk, daugiausia kartų prezidentu buvęs Federalinės Tarybos narys. Prezidentu jis buvo net šešis kartus

1870 – Jakob Dubs (1822–1879 m.)
1871 – Karl Schenk (1823–1895 m.)
1872 – Emil Welti (1825–1899 m.)
1873 – Paul Cérésole (1832–1905 m.)
1874 – Karl Schenk (1823–1895 m.)

1875–1899

1875 – Johann Jakob Scherer (1825–1878 m.)
1876 – Emil Welti (1825–1899 m.)
1877 – Joachim Heer (1825–1879 m.)
1878 – Karl Schenk (1823–1895 m.)
1879 – Bernhard Hammer (1822–1907 m.)
1880 – Emil Welti (1825–1899 m.)
1881 – Numa Droz (1844–1899 m.)
1882 – Simeon Bavier (1825–1896 m.)
1883 – Louis Ruchonnet (1834–1893 m.)
1884 – Emil Welti (1825–1899 m.)
1885 – Karl Schenk (1823–1895 m.)
1886 – Adolf Deucher (1831–1912 m.)
1887 – Numa Droz (1844–1899 m.)
1888 (iki lapkričio 27 d.) – Wilhelm Hertenstein (1825–1888 m.)
Wilhelm Hertenstein mirė savo valdymo metu, 1888 lapkričio 27 d. Jis vienintelis prezidentas neužbaigęs savo valdymo periodo.
1888 (nuo lapkričio 27 d.) – Bernhard Hammer (1822–1907 m.)
1889 – Bernhard Hammer (1822–1907 m.)
1890 – Louis Ruchonnet (1834–1893 m.)
1891 – Emil Welti (1825–1899 m.)
1892 – Walter Hauser (1837–1902 m.)
1893 – Karl Schenk (1823–1895 m.)
1894 – Emil Frey (1838–1922 m.)
1895 – Josef Zemp (1834–1908 m.)
1896 – Adrien Lachenal (1849–1918 m.)
1897 – Adolf Deucher (1831–1912 m.)
1898 – Eugène Ruffy (1854–1919 m.)
1899 – Eduard Müller (1848–1919 m.)

1900–1924

1900 – Walter Hauser (1837–1902 m.)
1901 – Ernst Brenner (1856–1911 m.)
1902 – Josef Zemp (1834–1908 m.)
1903 – Adolf Deucher (1831–1912 m.)
1904 – Robert Comtesse (1847–1922 m.)
1905 – Marc-Emile Ruchet (1853–1912 m.)
1906 – Ludwig Forrer (1845–1921 m.)
1907 – Eduard Müller (1848–1919 m.)
1908 – Ernst Brenner (1856–1911 m.)
1909 – Adolf Deucher (1831–1912 m.)
1910 – Robert Comtesse (1847–1922 m.)

Gustave Ador taip pat buvo Tarptautinio Raudonojo kryžiaus komiteto prezidentu

1911 – Marc-Emile Ruchet (1853–1912 m.)
1912 – Ludwig Forrer (1845–1921 m.)
1913 – Eduard Müller (1848–1919 m.)
1914 – Arthur Hoffmann (1857–1927 m.)
1915 – Giuseppe Motta (1871–1940 m.)
1916 – Camille Decoppet (1862–1925 m.)
1917 – Edmund Schulthess (1868–1944 m.)
1918 – Felix Calonder (1863–1952 m.)
1919 – Gustave Ador (1845–1928 m.)
1920 – Giuseppe Motta (1871–1940 m.)
1921 – Edmund Schulthess (1868–1944 m.)
1922 – Robert Haab (1865–1939 m.)
1923 – Karl Scheurer (1872–1929 m.)
1924 – Ernst Chuard (1857–1942 m.)

1925–1949

1925 – Jean-Marie Musy (1876–1952 m.)
1926 – Heinrich Häberlin (1868–1947 m.)
1927 – Giuseppe Motta (1871–1940 m.)
1928 – Edmund Schulthess (1868–1944 m.)
1929 – Robert Haab (1865–1939 m.)
1930 – Jean-Marie Musy (1876–1952 m.)
1931 – Heinrich Häberlin (1868–1947 m.)
1932 – Giuseppe Motta (1871–1940 m.)
1933 – Edmund Schulthess (1868–1944 m.)
1934 – Marcel Pilet-Golaz (1889–1958 m.)
1935 – Rudolf Minger (1881–1955 m.)
1936 – Albert Meyer (1870–1953 m.)
1937 – Giuseppe Motta (1871–1940 m.)
1938 – Johannes Baumann (1874–1953 m.)
1939 – Philipp Etter (1891–1977 m.)
1940 – Marcel Pilet-Golaz (1889–1958 m.)
1941 – Ernst Wetter (1877–1963 m.)
1942 – Philipp Etter (1891–1977 m.)
1943 – Enrico Celio (1889–1980 m.)
1944 – Walther Stampfli (1884–1965 m.)
1945 – Eduard von Steiger (1881–1962 m.)
1946 – Karl Kobelt (1891–1968 m.)
1947 – Philipp Etter (1891–1977 m.)
1948 – Enrico Celio (1889–1980 m.)
1949 – Ernst Nobs (1886–1957 m.)

1950–1974

1950 – Max Petitpierre (1899–1994 m.)
1951 – Eduard von Steiger (1881–1962 m.)
1952 – Karl Kobelt (1891–1968 m.)
1953 – Philipp Etter (1891–1977 m.)
1954 – Rodolphe Rubattel (1896–1961 m.)
1955 – Max Petitpierre (1899–1994 m.)
1956 – Markus Feldmann (1897–1958 m.)
1957 – Hans Streuli (1892–1970 m.)
1958 – Thomas Holenstein (1896–1962 m.)
1959 – Paul Chaudet (1904–1977 m.)
1960 – Max Petitpierre (1899–1994 m.)
1961 – Friedrich Traugott Wahlen (1899–1985 m.)
1962 – Paul Chaudet (1904–1977 m.)
1963 – Willy Spühler (1902–1990 m.)
1964 – Ludwig von Moos (1910–1990 m.)
1965 – Hans-Peter Tschudi (1913–2002 m.)
1966 – Hans Schaffner (1908–2004 m.)
1967 – Roger Bonvin (1907–1982 m.)
1968 – Willy Spühler (1902–1990 m.)
1969 – Ludwig von Moos (1910–1990 m.)
1970 – Hans-Peter Tschudi (1913–2002 m.)
1971 – Rudolf Gnägi (1917–1985 m.)
1972 – Nello Celio (1914–1995 m.)
1973 – Roger Bonvin (1907–1982 m.)
1974 – Ernst Brugger (1914–1998 m.)

1975–1999

1975 – Pierre Graber (1908–2003 m.)
1976 – Rudolf Gnägi (1917–1985 m.)
1977 – Kurt Furgler (1924–2008 m.)
1978 – Willi Ritschard (1918–1983 m.)
1979 – Hans Hürlimann (1918–1994 m.)
1980 – Georges-André Chevallaz (1915–2002 m.)
1981 – Kurt Furgler (1924–2008 m.)
1982 – Fritz Honegger (1917–1999 m.)
1983 – Pierre Aubert (1927–2016 m.)
1984 – Leon Schlumpf (1925–2012 m.)
1985 – Kurt Furgler (1924–2008 m.)
1986 – Alphons Egli (1924–2016 m.)
1987 – Pierre Aubert (1927–2016 m.)
1988 – Otto Stich (1927–2012 m.)
1989 – Jean-Pascal Delamuraz (1936–1998 m.)
1990 – Arnold Koller (gimė 1933 m.)
1991 – Flavio Cotti (1933-2020 m.)
1993 – Adolf Ogi (gimė 1942 m.)
1994 – Otto Stich (1927–2012 m.)
1995 – Kaspar Villiger (gimė 1941 m.)
1996 – Jean-Pascal Delamuraz (1936–1998 m.)
1997 – Arnold Koller (gimė 1933 m.)
1998 – Flavio Cotti (1939-2020 m.)
1999 – Ruth Dreifuss (gimė 1940 m.)

2000–dabar

Viola Amerd, dabartinė prezidentė (2024 m.)

2000 – Adolf Ogi (gimė 1942 m.)
2001 – Moritz Leuenberger (gimė 1946 m.)
2002 – Kaspar Villiger (gimė 1941 m.)
2003 – Pascal Couchepin (gimė 1942 m.)
2004 – Joseph Deiss (gimė 1946 m.)
2005 – Samuel Schmid (gimė 1947 m.)
2006 – Moritz Leuenberger (gimė 1946 m.)
2007 – Micheline Calmy-Rey (gimė 1945 m.)
2008 – Pascal Couchepin (gimė 1942 m.)
2009 – Hans-Rudolf Merz (gimė 1942 m.)
2010 – Doris Leuthard (gimė 1963 m.)
2011 – Micheline Calmy-Rey (gimė 1945 m.)
2012 – Eveline Widmer-Schlumpf (gimė 1956 m.)
2013 – Ueli Maurer (gimė 1950 m.)
2014 – Didier Burkhalter (gimė 1960 m.)
2015 – Simonetta Sommaruga (gimė 1960 m.)
2016 – Johann Schneider-Ammann (gimė 1952 m.)
2017 – Doris Leuthard (gimė 1963 m.)
2018 – Alain Berset (gimė 1972 m.)
2019 – Ueli Maurer (gimė 1950 m.)
2020 – Simonetta Sommaruga (gimė 1960 m.)
2021 – Guy Parmelin (gimė 1959 m.)
2022 – Ignazio Cassis (gimė 1961 m.)
2023 – Alain Berset (gimė 1972 m.)
2024 – Viola Amherd (gimė 1962 m.)