Svetlogorskas (Baltarusija)

Svetlahòrskas (blrs. Светлагорск; arba Svetlogorskas, rus. Светлогорск) – miestas pietryčių Baltarusijoje, prieplauka Biarezinos upės pakrantėje. Rajono centras. Per miestą eina Žlobino–Žytomyro geležinkelis. Celiuliozės, lengvoji, chemijos pramonė, šiluminė elektrinė. Yra dvi cerkvės ir katalikų bažnyčia.

Svetlahorskas blrs. Светлагорск, rus. Светлогорск
Svetlahorskas 52°38′0″ š. pl. 29°44′0″ r. ilg. / 52.63333°š. pl. 29.73333°r. ilg. / 52.63333; 29.73333 (Svetlahorskas)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Baltarusija
Sritis	Gomelio sritis
Rajonas	Svetlahorsko rajonas
Įkūrimo data	1560 (pirmą kartą paminėtas)
Gyventojų (2022)	63 946
Plotas	25 km²
Tankumas (2022)	2 558 žm./km²
Pašto kodas	247430
Tinklalapis	svetlogorsk.by
Vikiteka	Svetlahorskas

Istorija

LDK laikais vadinosi Šacilkos arba Šatilkos. XIX a. tai buvo bajorkaimis ir dvaras Babruisko apskrities Paryčų valsčiuje.1961 m. liepos 29 d. suteiktos miesto teisės ir naujas pavadinimas – Svetlahorskas. Sovietmečiu buvo dirbtinio pluošto ir celiuliozės pramonės centras.

Sportas

• FK Khimik – buvęs futbolo klubas.
• „Paperniko“ stadionas, kurio talpa 2,5 tūkst žiūrovų.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1917 m. ir 2009 m.
1917 m.	1953 m.	1961 m.	1973 m.	1975 m.	1981 m.
757	2 170	11 500	48 700	55 000	58 000
1993 m.	2000 m.	2006 m.	2008 m.	2009 m.	-
74 000	73 300	70 200	69 500	69 300	-
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
2. Szaciłki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 755 psl. (lenk.)
3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 376