Svetimybė

Barbarizmas, arba barbarybė (gr. βαρβαρισμός, 'negraikiškas posakis'), svetimybė – bendrinės kalbos normoms prieštaraujantis žodis, žodžio forma ar sintaksinė konstrukcija, atkartota iš kitos kalbos. Susijęs su žodžiu barbaras, taip buvo vadinami graikų kalba labai prastai ar ir visiškai nekalbantys svetimšaliai. Grožinėje literatūroje barbarizmai kartais pavartojami kaip meninė priemonė.

Šiuo vardu poklasikiniais laikais graikai vadino svetimus papročius, negraikišką kalbos vartoseną ir apskritai netaisyklingus ir kalbos klaidas. Nuo gramatiko Donato laikų (IV a.) kova su įsigalinčiomis svetimybėmis prasideda ir lotynų kalboje. Viduramžiais mokyklose mokyta vengti barbarizmų.

Pagal kilmę barbarizmai vadinami anglicizmais (anglybėmis), (prancūzybėmis), germanizmais (vokietybėmis), (rusybėmis), (lenkybėmis) ir kt.

Lietuvių kalboje barbarizmai skirstomi į žodyno (nereikalingi skoliniai), sintaksės (pažodžiui iš kitų kalbų versti posakiai), morfologinius (svetimi priešdėliai, priesagos), semantinius (savas žodis vartojamas svetima reikšme), netaisyklingus vertinius, arba vertalus, fonetinius ir fonologinius (svetimos tarties) bei kitus, pavyzdžiui.:

• lietuvių kalbos tarčiai nebūdingas atskirų garsų ištarimas, pvz., šašl-ы-kas (su slavų kalbų ы), stud-э-ntas, doc-э-ntas (э panašus į rusų kalbos э), Vi-l'-ma, A-l'-ma, A-l'-dona, Va -l'-das, fi-l'-mas ir kt. (su minkštąja l'; taisyklingos tarties atveju, priebalsiai minkštėja tik prieš e (ę, ė, ei), i (į, y, ie) ir minkštumo ženklą i, pvz., k'el'ias, Al'g'irdas, kal'n'e (kur?), bet kalnas (kas?))
• žodžių daryboje naudojamos svetimos priesagos ir priešdėliai, pvz., gied-orius, gied-orka, kaimyn-ka, greit-uškė, univer-ka, Jadz-ka, vištin-yčia, vyšn-iavas, mork-avas, džiaz-ovas, amerik-anskas, da-mesti, ne-da-sakyti
• nereikalingi skoliniai: apart, displėjus, emailas, lyšnas, menedžeris, paduška, supermarketas, zoviesas
• semantinės svetimybės (ne sava reikšme vartojami žodžiai): pastovėti už save vietoj pakovoti dėl savęs, apsiginti; įterpiamasis žodis reiškia vietoj vadinasi; mes randamės kambaryje vietoj mes esame kambaryje; gimtoji mokykla vietoj savoji mokykla; aš skaitau, kad vietoj aš manau, kad; gražiai žiūrisi vietoj gražiai atrodo ir t. t.
• vertalai: (to, ko) pasėkoje, pasekmėje, rezultate vietoj dėl to, todėl; visumoje, pagrinde vietoj apskritai, daugiausia; principe vietoj iš principo, iš esmės; eilė vietoj daug, daugybė; viso 50 eurų, žmonių ir t. t. vietoj iš viso 50 eurų, žmonių; įtakoti vietoj daryti įtaką; kažkas tai, kažkoks tai, kas tai, koks tai, kažkur tai, kaip tai ir t. t. vietoj kažkas, kažkoks, kas, koks, kažkur, kaip (netaisyklinga tai vartoti su įvardžiais ir prieveiksmiais kaip priedą; vartotina, pvz., tai buvo geri laikai; man tai patinka) ir kita.

Šaltiniai

1. barbarizmai(parengė Vincas Urbutis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-06).

Nuorodos

• Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapis Archyvuota kopija 2021-01-27 iš Wayback Machine projekto. – klausimai, konsultacijos
• Gimtosios kalbos pagrindai: Kalbos klaidos
• LRT kalbos patarimai Archyvuota kopija 2016-11-18 iš Wayback Machine projekto.
• Semantizmai Archyvuota kopija 2016-11-18 iš Wayback Machine projekto.