Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Susu

Gyventojų skaičius	3.5 mln.
Populiacija šalyse	Gvinėja (2,04 mln), Siera Leonė, Senegalas
Kalba (-os)
Religijos	islamas
Giminingos etninės grupės

Vikiteka:	Susu

Susu (savivardis soso) – Afrikos tauta, paplitusi vakarinėje Gvinėjoje (25-30 proc.), taip pat šiaurės vakarų Siera Leonėje, pietvakarių Senegale.

Susu kalba , kuri priklauso Nigerio-Kongo šeimos (taigi, gimininga mandingų kalboms), ir kuri yra svarbiausia prekybinė kalba vakarų Gvinėjoje, daugiausia ja šnekama Gvinėjos sostinėje Konakryje.

Istorija

Nėra aiškiai žinoma, kur yra susu protėvynė, bet labiausiai paplitusi hipotezė teigia, kad jie gyveno Futa Džalono regione kartu su , , , ir kitų etninių grupių pirmtakais, ir kažkuriuo metu, greičaiausiai XVI a., stumiami gyvulių augintojų fulbių migravo į vakarus, į pajūrio žemumas.

Susu savo apgyvendintose teritorijose pamažu išvystė klestinčią prekybą tarp Futa Džalono aukštumų ir pakrantės, kur prekiavo europiečiai. Jie prekiavo augalo (Xylopia aethiopica) vaisiais, prieskoniais, palmių aliejumi ir vergais.

Jų visuomenė didele dalimi buvo panaši į kitų Senegambijos regiono tautų struktūrą: čia buvo aristokratija (horon), amatininkų kastos (niamakala) ir karo belaisviai (jon). Susu sukūrė daug smulkių valstybinių junginių.

Susu buvo vieni pirmųjų, kuriuos Gvinėjoje pajungė prancūzai, čia įkūrę Pietinių upių koloniją. Šiuo metu dauguma jų gyvena Gvinėjoje, aktyviai dalyvauja šalies politikoje.

Senegambijos istoriniai regionai ir tautos
Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) \| Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) \| Bambukas (, ) \| Futa Džalonas (Futa Džalonas) \| Kaabu \| (, , , , limbai, ) Pakrantė: volofai \| sererai \| džolai \| bainukai \| \| mandžakai \| bižogai \| \| \| \| \| \| \| susu \|