Stulpelinis šautuvas

Stulpelinis šautuvas (pranc. carabine à tige; angl. stem rifle) – pro žiotis užtaisomas graižtvinis šautuvas, kurį išrado Tuveninas.

Tuvenino sukurtas centrinis stulpelis vamzdžio storgalyje esančioje parako kameroje.

Grūstuvas, kurio galvutė turėjo tam tikros formos įdubą, priversdavo kulka sutrumpėti ir pastorėti, bet neprarasti smailumo ir formos.

Tuveninas patobulino savo tautiečio Anri Delvinio išrastą kamerinį vamzdį. Tokius vamzdžius turėjo Delvinio sukonstruoti šautuvai ir tvirtovinės muškietos. Kameros spindis buvo mažesnis nei vamzdžio spindis, tad įmesta kulka atsiremdavo į kameros kraštus. Kelis kartus patrambavus grūstuvu (paprastai būdavo atliekami trys smūgiai) švininė kulka patrumpėdavo ir paplatėdavo, jos skersmuo padidėdavo, o šoninis paviršius įsirėždavo į graižtvas. Iššovus graižtvomis judantys kulkos šonų iškilumai (susidarę grioveliuose) priversdavo kulką suktis.

Stulpelinis šautuvas

Tuveninas sugalvojo efektyvesnį būda deformuoti kulką. Jis vamzdžio kameros (į kurį suberiama parako porcija) centre įtaisė plieninį stulpelį, į kurį atsiremdavo vamzdin įmesta kulka. Grūstuvu paspaudus iš viršaus kulka patrumpėja ir pastorėja. Tuo pačiu metu kulkos apatinė dalis apgobia viršutinę stulpelio dalį. Tai kulkai suteikia efektyvesnę aerodinaminę formą. Pulkininkas Tuveninas savo išradimą paskelbė 1844 m.

Jo sistema, nors buvo Delvino sistemos patobulinimas, neužtikrino nepriekaištingo kulkos elgesio šautuve, iššautos kulkos trajektorija būdavo gana netaisyklinga.

Prancūzijos armija Tuvenino patobulintą šautuvą priėmė 1846 m. 1853 m. Tuvenino šautuvus ėmė naudoti . Tokius šautuvus ginkluotėn priėmė ir Prūsijos jėgeriai. Tiek šaseriai, tiek jėgeriai buvo kariuomenės rūšys, kuriose taiklus šaudymas labai svarbus.

Šautuvai buvo žinomi kaip pranc. carabines à tige Thouvenin 'Tuvenino stulpeliniai karabinai'. Taikikliai buvo graduoti iki 600 jardų. Vamzdžiai turėjo po 8 graižtvas, kurios padarydavo pilną apsisukimą per 36 colius.

Tuvenino šautuvai buvo nepatogūs valyti, ypač kamera apie stulpelį.

Tolesnė raida

Tuvenino techniniai patobulinimai buvo žingsnis link Minjė kulkos () išradimo. Tuveninas buvo pasiūlęs mintį, kad kulkos su įduba kulkos dugnelyje bus efektyvesnės. Minjė vystė geležinio dubenėlio kulkos dugnelyje idėją. Parako dujų varomas geležinis dubenėlis smogdavo į švininę kulką, priversdavo kulkos dugninę dalį su įduba plėstis ir įsitvirtinti graižtvose. Minjė dubenėliai veikė panašiai kaip Tuvenino stulpelis. Tik Tuvenino stulpelis performuodavo kulką užtaisant šautuvą, o Minjė kulkos dubenėlis – iššovimo pradžioje. Po Tuvenino sistemos sekusi Minjė sistema buvo daug paprastesnė, ji leido perdaryti bet kokį lygiavamzdį šautuvą į galingą graižtvinį šautuvą. Tam tereikėjo vamzdyje padaryti graižtvas ir naudoti tinkamo kalibro Minjė kulkas. Tai leido tinkamiau apginkluoti pirmųjų linijų kariuomenę.

Nuorodos

1. The Artillerist's Manual by John Gibbon p.125
2. The Artillerist's Manual 1860, by John Gibbon, p.135
3. Military Commission to Europe in 1855 and 1856 by United States Military p.221 [1]
4. Rifles by David Westwood p.23
5. Rifles By David Westwood, p.81
6. The Artillerist's Manual By John Gibbon p.136