Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite , apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų .

Studijos – ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turinčio asmens mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą .

Studentai paskaitos metu auditorijoje (, Acheno technikos universitetas, *RWTH Aachen*)

Studijų sistema

Institucinę studijų sistemą sudaro studijų institucijos, aukštosios mokyklos, studijų paramos įstaigos, studijų fondai (pvz., Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas), aukštųjų mokyklų (universitetų) rektorių konferencija, studijų institucijų asociacijos, studentų atstovybės, kitos organizacijos, sąjungos, institucijos, įstaigos ar organizacijos, kurių veikla susijusi su mokslo ir studijų veiklos vertinimu ar organizavimu.

Organizacinę studijų sistemą sudaro nuosekliosios ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą, taip pat nenuosekliosios studijos. Asmeniui, išėjusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, aukštoji mokykla išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą. Asmeniui, studijavusiam aukštojoje mokykloje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos visos programos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas aukštosios mokyklos nuosekliąsias studijas, nurodoma studijų programoje. Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (konferencijų) siūlymus, parengia sąrašą kvalifikacijų, suteikiamų baigusiems nuosekliąsias studijas pagal patvirtintas studijų kryptis. Šį sąrašą tvirtina Vyriausybė.

Kvalifikacijos ir mokslo laipsnio suteikimą patvirtinančių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

Studijų pakopos

Pagal pakopą gali būti išskiriamos bakalauro (bakalaurantūra), magistro (magistrantūra), meno studijos (meno aspirantūra), daktaro (doktorantūra) studijos. Magistrantūra - asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos.

Meno aspirantūra – trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos aukštosios mokyklos meno dalykų dėstytojams rengti ir menininkams specializuotis, meno projekto rengimas ir gynimas.

Rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos rengti praktinei veiklai specialistus, įgijusius Vyriausybės nustatytų studijų krypčių kvalifikacijas. Kiekvienos studijų krypties rezidentūros pavadinime turi būti tos studijų krypties pavadinimas.

Doktorantūra – mokslininkams rengti skirtos 3-iosios pakopos universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę magistrantūros ar vientisąsias studijas, moksliniai tyrimai ir disertacijos rengimas.

Baigus studijas, išėjus studijų programą, suteikiamas kvalifikacinis (bakalauro, licenciato, magistro) arba mokslinis (daktaro) laipsnis.

Studijų tipai

- trumpalaikės studijos, kuriomis siekiama supažindinti su tam tikro vieno ar kelių akademinių dalykų studijomis, šakų kryptimis. Bandomosios gali būti informacinis renginys (pvz., 10-13 klasių mokiniams, visiems kitiems studijų interesantams - paskaitų ciklai, mokslo populiarinimo, eksperimentinės paskaitos, ekskursijos po laboratorijas, eksperimentai) arba tikrosios studijos, kai studijuoti leidžiama asmenims, neišpildantiems akademinių reikalavimų, tačiau turintiems tam tikrą profesinę kvalifikaciją (darbo patirtį, baigtą profesinį mokymą ir pan.).
Nuosekliosios studijos - studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama kvalifikacija, taip pat doktorantūros bei meno aspirantūros studijos.
Nenuosekliosios studijos - studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti.
Pagrindinės studijos - pirmosios pakopos nuosekliosios universitetinės bei neuniversitetinės studijos.
Specialiosios profesinės studijos – antrosios pakopos nuosekliosios universitetinės studijos, į kurias priimami asmenys, baigę universitetines pagrindines studijas, ir kurios skirtos tam tikros studijų krypties profesinei kvalifikacijai įgyti.
Podaktarinės studijos - savarankiškos studijos, derinamos su moksliniais tyrimais ir kitokia moksline veikla.

Baigus pagrindines studijas, specialiąsias profesines ar vientisąsias studijas, taip pat magistrantūrą, rezidentūrą ar meno aspirantūrą, įgyjama profesinė kvalifikacija (profesinis pasirengimas).

Lietuvoje

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų sistemą, mokslo ir studijų institucijų steigimo, pertvarkymo ir pabaigos teisinius pagrindus; mokslo ir studijų institucijų veiklos valstybinio reglamentavimo ribas, mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų įgijimo principus; studijų, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros bei mokslinių tyrimų įstaigų finansavimo principus nustato Mokslo ir studijų įstatymas, Aukštojo mokslo įstatymas.

Studijos užsienyje

Pagal studijų vykdymo vietą studijos gali vykti tiek vienoje valstybėje, tiek ir keliose, dalį laiko arba apskritai visą studijų laikotarpį studijuojant užsienyje. Studijos užsienyje pasirenkamos dėl įvairių priežasčių - užsienio kalbų tobulinimo, studijų kokybės, studijų mokesčių, prestižo, dėl asmeninių ar ekonominių priežasčių. Studijas užsienyje, stažuotes ES valstybėse narėse bei narėse kandidatėse remia Europos Sąjunga. Yra specialios studentų mainų programos kaip ERASMUS bei kitos.

Nuorodos

LR mokslo ir studijų įstatymas

Vikižodynas