Apie kaimą Trakų rajone žr Strėva Trakai dd StrėvaStrėvos upė Semeliškių miestelyjeIlgis 73 6 kmBaseino plotas 758 9 km

Apie kaimą Trakų rajone žr. Strėva (Trakai).

Strėva
Strėvos upė Semeliškių miestelyje
Ilgis	73,6 km
Baseino plotas	758,9 km²
Vidutinis debitas	5,75 m³/s
Ištakos	Mackantiškių apylinkės, Trakų rajonas
Žiotys	Kauno marios
Šalys	Lietuva

Strėva – upė Trakų rajone, Elektrėnų savivaldybėje ir Kaišiadorių rajone; dešinysis Nemuno intakas. Prasideda Mackantiškių kaime, 5 km į rytus nuo Aukštadvario. Pačiame aukštupyje teka į rytus, prateka ežerų virtinę: Šamuką, Drabužį, Spindžiuką, Spindžių, toliau pasuka į šiaurę ir prateka dar kelis ežerus: Stanką, Gilūšį, , , , kiek toliau – Nestrėvantį. Toliau Strėva prateka Elektrėnų marias ir aplinkinius tvenkinius ir teka vakarų kryptimi. Kanalu Strėvos vaga nukreipta palei Ilgio ežerą. Įteka į Kauno marias ties Lašiniais. Ties ta pačia vieta į marias įteka ir vandens vaga iš Kruonio HAE.

Intakai:

dešinieji – Luknia, Beržuolė, Dubreika, Dumblė, Kalpė, .
kairieji – Dabinta, Vuolasta, Spengla, Kiementa, , Limšius.

Būdingas slėnio plotis 200–400 m, labiausiai išplatėja ties Žiežmariais – 1,5 km. Krantų aukštis: aukštupyje – 0,4-2,0 m, iki Būblių – 2-4 m, žemupyje vietomis iki 40 m. Vagos plotis iki Elektrėnų tvenkinio – 1,5-12 m, žemiau jo – 15-20 m. Žemupyje pasitaiko .

Debitas, m³/s	ties Semeliškėmis	ties Būbliais	ties žiotimis
Vidutinis	1,58	3,79	5,75
Didžiausias	6,55	28,3
Minimalus	0,15	0,3

Vidutinis upės vagos nuolydis – 137 cm/km. Vidutinis srovės greitis – 0,1-0,3 m/s, žemupyje – 0,7-1,0 m/s.

Strėva patvenkta keliose vietose:

Bagdononių HE tvenkinys (60,5 km nuo žiočių, 95,5 ha)
Elektrėnų marios (45,5 km nuo žiočių, 1240 ha)
Pastrėvio HE tvenkinys (27,1 km nuo žiočių, 18 ha)
Būblių tvenkinys

Ties Semeliškėmis veikia vandens matavimo stotis. Didesnės gyvenvietės prie Strėvos: Strėvininkai, Strėva, Bagdononys (Trakų raj.), Semeliškės, Pastrėvys, Elektrėnai, Naujosios Kietaviškės (Elektrėnų sav.), Kudonys, Liutonys, Bačkonys, Mūro Strėvininkai, Žiežmariai, Mediniai Strėvininkai, Bijautonys (Kaišiadorių raj.). Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, žemupys – į Kauno marių regioninį parką.

1348 m. prie upės įvyko Strėvos mūšis. Prie Strėvos stūkso keletas piliakalnių: Lašinių, Bijautonių, Mūro Strėvininkų, Bagdononių, Strėvos. Netoli Spindžiaus ir Drabužaičio ežerų susiformavusi Strėvos karstinė įgriuva , pasiekiama pažintiniu pėsčiųjų taku. Upė teka ir draustinių teritorijomis: Strėvos aukštupio kraštovaizdžio draustinio ir Strėvos ištakų hidrografinio draustinio, priklausančių Aukštadvario regioniniam parkui ir , priklausančio Kauno marių regioniniam parkui.

Pavadinimo kilmė

Upės pavadinimas kildinamas iš žodžio strėvus („sraunus“), plg. skr. स्रवति = IAST: sravati – „teka, plūsta“.

Šaltiniai

Strėva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 116
http://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.
http://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Trakumiskuuredija/Puslapiai/apiestrevosigriuva.aspx
Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.

[1] Strėva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 116

[2] ttp://www.meteo.lt/steb_hidro_tinklas.php 2009-12-12 iš Wayback Machine projekto.

[3] ttp://www.valstybiniaimiskai.lt/lt/RekreaciniaiObjektai/Trakumiskuuredija/Puslapiai/apiestrevosigriuva.aspx

[4] Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.