Stasys Šeinauskas

Stasys Šeinauskas
Gimė	1917 m. gegužės 2 d. Kandrėnėliai, Rokiškio apskritis
Mirė	1944 m. spalio 13 d. (27 metai) Plaškiai
Motina	Emilija Šeinauskienė
Veikla	milicininkas, artileristas
Partija	1942 m. VKP(b)

Stasys Šeinauskas (rus. Стасис Козиевич Шейнаускас; 1917 m. gegužės 2 d. Kandrėnėliuose, Rokiškio apskritis – 1944 m. spalio 13 d. prie Plaškių) – sovietinis milicininkas, artileristas, 16-osios lietuviškosios divizijos jaunesnysis seržantas, Sovietų Sąjungos didvyris.

Paminklinis akmuo Kandrėnėliuose (1985 m.)

Biografija

Gimė valstiečių šeimoje, ganė gyvulius, baigė pradžios mokyklą. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje Aukštojoje Panemunėje ir Kupiškyje. Prasidėjus sovietinei okupacijai kurį laiką su broliu dirbo statybose, 1940-1941 m. milicininkas, operatyvinis įgaliotinis Kamajų ir Juodupės valsčiuose, priklausė NKVD.

SSRS-Vokietijos karo pradžioje evakuotas į Kostromos sritį, gyveno ir dirbo Rusijos Šiaurės geležinkelio Nejos (rus. Нея) geležinkelio stoties gyvenvietėje. Čia 1942 m. įstojo į komunistų partiją. 1942 m. sausio mėn. paimtas į Raudonąją armiją, gruodžio mėn. jau buvo fronte. 16-osios divizijos 224-ojo artilerijos pulko pabūklo taikytojas jaunesnysis seržantas iki 1943 m. rugpjūčio kariavo Centriniame fronte, o nuo 1943 m. spalio mėn. – 1-ajame Pabaltijo fronte. Dalyvavo mūšiuose prie Aleksejevkos, Oriolo, Baltarusijoje. 1944 m. sausio mėn. už kovinius nuopelnus apdovanotas medaliu „Už narsą“, o 1944 m. rugsėjo mėn. – antruoju tokiu pačiu medaliu. 1944 m. rugsėjo-spalio mėn. kartu su 16-ąja divizija dalyvavo mūšiuose Lietuvoje, pralaužiant gynybą Kelmės-Tilžės kryptyje.

1944 m. spalio 13 d. 16-osios Lietuviškosios divizijos daliniai judėjo link Nemuno. 18 km į šiaurės vakarus nuo Tilžės (dab. Sovetskas, Rusija) puolančius dalinius kontraatakavo vokiečiai. Sovietinių istorikų teigimu, 167-ojo šaulių pulko kuopos pozicijas, kurias dengė jaunesniojo seržanto S. Šeinausko pabūklas, atakavo 13 tankų su pėstininkais. Prileidęs tankus iki 300–400 m jis ėmė šaudyti tiesioginiu taikymu. Pirmaisiais šūviais pamušė du vidutinius tankus. Pėstininkams atsitraukus Šeinausko pabūklas liko vietoje ir toliau apšaudė tankus. Nuo tankų sviedinių žuvo beveik visa įgula, buvo sudaužytas pabūklo kampamatis. S. Šeinauskas buvo sunkiai sužeistas, bet ir toliau šaudė taikydamas pabūklą pro vamzdį. Spėjo pamušti dar vieną tanką, bet netrukus žuvo nuo greta sprogusio sviedinio skeveldrų. Palaidotas Pagėgių karių kapinėse.

1945 m. kovo 24 d. po mirties suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Sovietmečiu jo vardu buvo pavadintos gatvės Kupiškyje, Pagėgiuose, Rokiškyje. Jis yra įtrauktas į oficialų Rusijos vidaus reikalų ministerijos vidaus reikalų organų darbuotojų ir vidaus kariuomenės kariškių Sovietų Sąjungos didvyrių sąrašą.

Šaltiniai

1. Stasys Šeinauskas. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 376-377 psl.
2. Žygdarbio keliu / Petras Plungė. - Kaunas: Šviesa, 1985. - 109-126 psl.
3. http://www.warheroes.ru/hero/hero.asp?Hero_id=3384