Stasys Ignatavičius

Stasys Ignatavičius
Gimė	1958 m. birželio 26 d. (65 metai) Kaunas
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Stasys Ignatavičius
Motina	Jadvyga Ignatavičienė (Karsokavaitė)
Sutuoktinis (-ė)	Jūratė Ignatavičienė (Bersėnaitė)
Vaikai	Darius, Žilvinas
Veikla	LŠS veikėjas
Žymūs apdovanojimai
Šaulių žvaigždės medalis (1990) Šaulių žvaigždės ordinas (1992) Sausio 13-osios atminimo medalis (1992) Ldk Gedimino ordino medalis (1995) Kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1996) Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius (1996)

Stasys Ignatavičius (g. 1958 m. birželio 26 d. Kaune) – Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) veikėjas, jos atkūrimo 1989 m. iniciatyvinės grupės steigėjas, ilgametis LŠS Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas (nuo 1998).

Biografija

1976 m. baigęs Kauno 5-ąją vidurinę mokyklą, įstojo studijuoti Kauno politechnikos instituto Lengvosios pramonės fakultete. Iš II kurso buvo pašauktas į privalomąją tarnybą Sovietinėje armijoje. Karinės tarnybos Leningrade nebaigė dėl kilusio nestatutinių santykių konflikto, pateko į specialiąją ligoninę. 1978 m. buvo paleistas grįžti į Lietuvą su „vilko bilietu“. Negalėdamas tęsti aukštojo mokslo studijų, toliau mokėsi profesiniuose kursuose, dirbo Kauno lengvosios pramonės įmonėse.

Vedęs, žmona Jūratė - partizanų ryšininko Albino Kęstučio Bersėno duktė. Sūnūs – Darius (1986) ir Žilvinas (1991).

Visuomeninė veikla

Lietuvos Atgimimo pradžioje įsitraukė į Sąjūdžio veiklą. 1989 m. buvo Lietuvos šaulių sąjungos atkūrimo iniciatyvinės grupės steigėjas, LŠS Laikinosios tarybos pirmininko pavaduotojas ir atsakingasis sekretorius.

1990 m. nuo sausio iki vasario 15 d. buvo LŠS Laikinosios tarybos pirmininkas.

Pirmajame LŠS suvažiavime 1990 m. lapkričio mėn. Kaune išrinktas LŠS Centro valdybos atsakinguoju sekretoriumi. Nuo 1992 iki 1997 m. gruodžio 15 d. – LŠS vado pavaduotojas.

1998 m. birželio 13 d. LŠS Centro būstinėje jam patikėta vadovauti įsteigtam Vlado Putvinskio–Pūtvio klubui, apjungusiam LŠS atkūrėjus veteranus.

Įvertinimas, apdovanojimai

• Šaulių žvaigždės medalis (1990)
• Šaulių žvaigždės ordinas (1992)
• Sausio 13-osios atminimo medalis (1992-02-12)
• Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis (1995-02-13)
• Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1996-04-19)
• Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius (1996-11-20)

S. Ignatavičiui 1997 m. suteiktas LŠS Garbės šaulio vardas, 2019 m. – LŠS Išeivijoje Garbės nario vardas.

Bibliografija

Leidiniai:

• Ignatavičius S. Lietuvos šaulių sąjungos plėtra 1991–1996 metais // Ibid.
• Lietuvos šaulių sąjunga valstybės ir visuomenės tarnyboje, 1919-2004 / [sud. S. Ignatavičius su kitais]. Kaunas: Arx Baltica, 2005. 311, [1] p.: iliustr. .
• Los Angeles Juozo Daumanto šaulių kuopos istorija, 1964-2004 / [sud. I. Arienė, S. Ignatavičius]. Kaunas: Naujasis lankas, 2006. 389, [2] p.: iliustr. .

Straipsniai:

• „Nenuilstantis kovotojas už Lietuvos laisvę Jonas Šimkus“, 2018.
• „Lietuvos šaulių sąjungos atkuriamąją konferenciją prisimenant“, 2020.

Šaltiniai

1. Sigitas Jegelevičius. Lietuvos šaulių sąjunga kovoje už nepriklausomybės atkūrimą kariuomeneskurejai.lt
2. LŠS Vlado Putvinskio – Pūtvio klubas 2020-06-30 iš Wayback Machine projekto. sauliusajunga.lt
3. [1] alkas.lt
4. [2] kariuomeneskurejai.lt