Stanislaw RodowiczRadavičiaiRudnicaGimė 1883 m KijevasMirė 1940 m kovo 5 d 57 metai KatynėTėvas Teodoras RadavičiusMotin

Stanislaw Rodowicz
Radavičiai

Rudnica

Gimė	1883 m. Kijevas
Mirė	1940 m. kovo 5 d. (~57 metai) Katynė
Tėvas	Teodoras Radavičius
Motina	Sanislava Rimkiewicz
Sutuoktinis (-ė)	Maria ze Świdzińskich
Vaikai	Stanisław, Kazimierz, Edmund, Władysław.

Stanislavas Rodovičius (lenk. Stanislaw Rodowicz; g. 1883 m. Kijeve – 1940 m. kovo 5 d. Katynė) – Lenkijos kariuomenės papulkininkis, Katynės kankinys.

Biografija

Gyvenimas Žemaitijoje jo tėvams – 1863 m. sukilėliui Teodorui ir Sanislavai Rimkiewicz Radavičiams (Rodowicz) – negarantavo sėkmingos karjeros galimybių.

1901 m. Stanislavas įstojo į Kijevo politechnikos institutą, buvo vienu iš jaunimo konspiracinių organizacijų ir steigėjų. 1906 m. studijas baigė Vokietijoje, o 1908 m. – Kijeve. 1919 m. birželio 1 d. įstojo į Lenkijos kariuomenę, kurioje tuoj pat jam buvo suteiktas laipsnis. 1929–1932 m. Lenkijos technikų draugijos pirmininkas. Iki Antrojo Pasaulinio Karo dirbo valstybės tarnautoju. 1939 m. gestapas jį norėjo suimti, tačiau pastarasis pateko ne į vokiečių, bet sovietų nelaisvę ir 1940 m. kovo 5 d. J . Stalino bei V. Molotovo įsakymu, sovietinės NKVD su tūkstančiais kitų Lenkijos karininkų buvo nužudytas Katynėje.

Apdovanojimai

2008 m. spalio 16 d. Lenkijos Respublikos liaudies gynybos ministro Bogdan Klich įsakymu Stanislaw Rodowicz buvo suteiktas Lenkijos kariuomenės papulkininkio laipsnis. Šį Bogdan Klich įsaką Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Janusz Skolimowski bei karinis atašė Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčioje 2008 m. spalio 16 d. įteikė Radavičių giminės atstovui Žilvinui Radavičiui.

Šaltiniai

Sily zbrojne Rzeczypospolitej Polskiej. Minister obrony narodowej. Decyzją z dnia 5 pazdziernika 2007 r. mianowalem posmiertnie majora Stanislawa Rodowicza s. Teodora na stopien podpulkownika Wojska Polskiego. Warszawa, 16 pazdziernika 2008 r. Minister obrony narodowej Bogdan Klich.
Wladyslaw Rodowicz liudijimas.
Teresa Worobiej, Czeslawa Paczkowska. 90 lat- Wolnej i Niepodleglej./Tygodnik wilenszyzny (priedas „Rota“). 2008-11-13/19. p. 2.
Žilvinas Radavičius. Vilniuje pagerbtos Katynės aukos./Voruta. 2008-11-22 Nr. 22 (664). p. 15.