Stanislavas Kostka Bielinskis

Grafas Stanislavas Kostka Bielinskis (? – 1812, Vitebskas) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos dvaro pakamaris (1761–1778), Karūnos didysis taurininkas 1778–1793), Karūnos dvaro maršalka (1793–1795), Gardino seimo maršalka (1793), Garvolino seniūnas.

Stanislavas Kostka Bielinskis
Herbas „Junosza“
Mirė	1812 m. Vitebskas
Tėvas	Mykolas Bielinskis
Motina	Teklė Replovska
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Biografija

Lenkijos bajorų Bielinskių giminės atstovas, herbo „Junosza“ savininkas. Kulmo vaivados Mykolo Bielinskio (m. 1746) ir Teklės Replovskos (m. 1774) jaunesnysis sūnus. Vyresnysis brolis – Karūnos didysis raštininkas ir Karūnos armijos generolas-majoras Pranciškus (1742–1809).

1757 metais Stanislavas Kostka Bielinskis gavo valdyti Gavrolino seniūniją Mazivijoje. 1761 metais buvo paskirtas Lenkijos karaliaus Augusto III pakamariu. Tais pačiais metais Stanislavas Kostka Bielinskis gavo Karūnos dvaro pakamario pareigybę, o 1765 metais buvo paskirtas Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio . 1773 metais tapo Rambkovo laikytoju.

1776 metais Stanislavas Kostka Bielinskis tapo konfederacijos, vadovaujamos Andžejaus Mokronovskio, konsuliaru (patarėju). 1778 metais gavo Karūnos didžiojo taurininko pareigybę. 1784–1786 metais – Nuolatinės tarybos narys. 1788 metais buvo įtrauktas į ATR karinės komisijos sudėtį. 1792 metais vienas iš pirmųjų prisijungė Targovicos konfederacijos. 1793 metais Stanislavas Kostka Bielinskis buvo išrinktas Gardino seimo, paskutinio seimo ATR istorijoje, maršalka (pirmininku), taip pat įėjo į Gardino konfederacijos sudėtį. Pasisakė už ATR orientaciją į Rusijos imperijos pusę.

1793 metais su Rusijos pasiuntinio Jakovo Jefimovičiaus Siverso pagalba Stanislavas Kostka Bielinskis buvo paskirtas Gardino seimo maršalka, kadangi kitas kandidatas Petras Ožarovskis už savo paslaugą pareikalavo didelę pinigų sumą. Gardino seime 1793 metais Stanislovo Augusto Poniatovskio nutarimu Stanislavas Kostka Bielinskis įėjo į deputacijos dėl derybų su Rusijos pasiuntiniu Jakovu Siversu sudėtį. Būdamas Gardino seimo maršalka, davė sutikimą Antrajam ATR padalijimui tarp Rusijos ir Prūsijos. Kaip apdovanojimą už savo paslaugas gavo Karūnos dvaro maršalkos pareigybę, o Rusijos vyriausybė sumokėjo jam 100 tūkstančių auksinų ir dovaną – žiedą su brilijantais. 1798 metais Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III suteikė Stanislavui Bielinskiui Prūsijos karalystės grafo titulą.

1775 metais buvo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi, 1785 metais buvo apdovanotas Baltojo erelio ordinu.

Šeima

Buvo vedę kunigaikštytę Golyciną (m. 1827), nuo santuokos su kuria turėjo dukterį ir du sūnus:

• Julija Bielinska (1804–1899), grafo Pavelo Aleksejevičiaus Bobrinskio (1801–1830) žmona
• Pranciškus (g. 1800)
• Stanislavas (g. 1800)

Literatūra

• Adam Skałkowski Stanisław Kostka Bieliński w Polski Słownik Biograficzny, t. II Kraków 1936 s. 56-7

Politinis postas
Prieš tai: Kazimieras Račinskis	1793–1795	Po to: -