Stagfliacija stagnuojančios lėtai augančios ar net besitraukiančios ekonomikos didelės infliacijos ir nuosekliai aukšto

Stagfliacija – stagnuojančios (lėtai augančios ar net besitraukiančios) ekonomikos, didelės infliacijos ir nuosekliai aukšto nedarbo lygio derinys.

Stagfliacija pirmą kartą pastebėta Didžiojoje Britanijoje XX a. 7 dešimtmetyje. Vėliau stagfliacija vyko per 1974–76 m. ir 1981–82 m. pasaulines ekonomines krizes beveik visose ekonomiškai stipriose Vakarų šalyse. Buvusioje Sovietų Sąjungoje ir visame buvusiame socialistiniame bloke, tarp jų ir Lietuvoje – paskutiniais SSRS gyvavimo metais ir kelerius metus po to.

Tokia sąvoka ( ją išpopuliarino) atsirado XX a. 8 dešimtmetyje, kai OPEC sumažino naftos gavybą ir išaugo jos kaina. Kainos augimas padidino infliaciją ir drauge nedarbą, kas galiausiai nulėmė ūkio nuosmukį.

Ligi tol, vadovaujantis Džono Meinardo Keinso teorija, manyta, kad infliacija skatina ekonomikos augimą ir mažina nedarbą. Jei tokia prielaida būtų buvusi teisinga, esant infliacijai, nedarbas turėtų mažėti, o ekonomika augti. Tačiau praktinė patirtis paneigė šią tarpusavio priklausomybę.

Išnašos

Stagfliacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
„Vokietijos finansų ministras: stagfliacijos pasaulyje tikimybė auga“. LRT. 2022-05-20. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.
„What is stagflation, and might it make a comeback?“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.
Vainienė, Rūta. „Stagfliacija“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2022-07-15.

[VLE-1] Stagfliacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.

[2] „Vokietijos finansų ministras: stagfliacijos pasaulyje tikimybė auga“. LRT. 2022-05-20. Nuoroda tikrinta 2022-07-15.

[3] „What is stagflation, and might it make a comeback?“. The Economist. ISSN 0013-0613. Nuoroda tikrinta 2022-07-13.

[4] Vainienė, Rūta. „Stagfliacija“. Verslo žinios (Ekonomikos terminų žodynas). Nuoroda tikrinta 2022-07-15.