Sofonisba Angisola it Sofonisba Anguissola apie 1532 m 1625 m lapkričio 16 d italų renesanso dailininkė iš Kremonos Vien

Sofonisba Angisola (it. Sofonisba Anguissola, apie 1532 m. - 1625 m. lapkričio 16 d.) – italų renesanso dailininkė iš Kremonos. Viena iš pačių anksčiausiai žinomų dailininkių moterų. Daugiausiai tapė portretus.

Sofonisbos Angisolos „Autoportretas“ (1554 m., , Milanas)

Biografija

Sofonisba Angisola gimė apie 1532 m. Kremonoje. Ji buvo vyriausias vietos aristokratų Amilcare Anguissola ir Bianca Ponzone šeimos vaikas iš septynių, tarp kurių buvo šešios dukterys. Sofonisbos tėvas stengėsi auklėti dukras renesanso kultūros dvasia, sutekti joms įvairiapusišką išsilavinimą. Parodžius dukterims talentą piešti, 1546 m. tėvas Sofonisbą ir jos seserį Eleną įtaisė mokintis vietos dailininko Bernardino Campi dirbtuvėje. Sofonisba nebuvo dailininko duktė, kaip jaunesnė dailininkė Lavinija Fontana, todėl ji negalėjo mokytis iš nuogų modelių. Tai apribojo jos piešimo techninį lavinimąsi. Vėliau Sofonisba specializavosi portretų tapyboje. Po trejų metų pas Bernardino Campi Sofonisba persikėlė į Milaną, kur mokėsi Bernardino Gatti dirbtuvėje. Tėvui tarpininkaujant 1554 m. ji pabuvojo Romoje, bendravo su Mikelandželu. Žinoma, kad menininkai keitėsi piešiniais. Grįžusi į Kremoną ir Milaną Sofonisba tris jaunesniąsias seserys mokė tapybos. Tuo metu ji išgarsėjo aplinkiniuose ir dvaruose. Tapytus portretus dažnai dovanodavo. Iš šio laikotarpio išlikę apie 30 Sofonisbos paveikslų, kurių žymiausias − „Žaidimas šachmatais“; jame ji pavaizdavo savo seseris Liučiją, Minervą ir Europą.

Sofonisbai išgarsėjus, ji 1559 m. buvo pakviesta į Ispanijos karaliaus Pilypo II dvarą. Jame tapo karalienės Izabelės de Valua ir asmenine dailės mokytoja. 1566 m., kai ji viešėjo gimtojoje Kremonoje, pas ją lankėsi Giorgio Vasari, apibūdinęs ją kaip talentingiausią iš seserų. 1571 m. ji ištekėjo už siciliečio Fabrizio de Moncada, kuris mirė 1579 m. Daugelis šio periodo Sofonisbos darbų pražuvo per gaisrą Madrido Prado rūmuose. 1579 m. Sofonisba grįžo į Kremoną, 1580 m. ištekėjo antrą kartą už Orazio Lomellino. Apie 1584 − 1620 m. pora gyveno Genujoje. Paskutinius metus − Palerme. Ten ją aplankė Antonis van Deikas, vėliau nutapęs savo portretą su Sofonisbos atvaizdu. Sofonisba Angisola mirė 1625 m. lapkričio 16 d. Palaidota Palermo San Giorgio (Šv. Jurgio) bažnyčioje. Po mirties Sofonisba buvo greitai užmiršta. Dėmesys dailininkei grįžo tik XX a. antrojoje pusėje, jos gyvenimas nagrinėjamas feminizmo kontekste. Apie 50 Sofonisbos darbų išlikę. Ji laikoma pačia pirmąja dailininke-moterimi, kuri gyva būdama išgarsėjo kaip menininkė.

Darbų galerija

„Žaidimas šachmatais“ (1555, Nacionalinis muziejus, Poznanė)
„Autoportretas prie panelės paveikslo“ (apie 1556, Lancuto pilis, )
„Karalius Pilypas II“ (apie 1564, Prado muziejus, Madridas)
„Izabelė de Valua“ (1565, Prado muziejus, Madridas)
„Izabelė Klara Eugenija“ (apie 1573, , Turinas)
„Minervos Angisolos portretas“ (iki 1600, Breros pinakoteka, Milanas)
„Jauna moteris profiliu“ (iki 1600, Ermitažas, Sankt Peterburgas)

Nuorodos

Vikiteka: Sofonisba Anguissola – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Sofonisba Anguissola WGA tinklalapyje
Sofonisbos Angisolos biografija Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
Apybraiža apie Sofonisba Anguissola