Sofija Kanopkaitė

Sofija Kanopkaitė
Gimė	1926 m. kovo 3 d. Alionys, Širvintų valsčius
Mirė	2024 m. kovo 16 d. (98 metai) Vilnius
Palaidotas (-a)	Saltoniškių kapinėse
Veikla	biochemikė
Išsilavinimas	habilituota biomedicinos mokslų daktarė

Sofija Kanopkaitė (1926 m. kovo 3 d. Alionyse, Širvintų valsčiuje – 2024 m. kovo 16 d. Vilniuje) – Lietuvos biochemikė.

Biografija

1952 m. baigė Vilniaus universitetą. 1968 m. biologijos mokslų daktarė. 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. Nuo 2000 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikė.

1957–1959 m. dirbo , 1959–1967 m. – Botanikos institute, 1963–1967 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus vadovė, 1967–1990 m. – Biochemijos institute, 1967–1980 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus, 1980–1986 m. to paties pavadinimo laboratorijos vadovė, 1990–1993 m. – Imunologijos institute, nuo 1974 m. profesorė. 1972–1992 m. ir 1994–2000 m. Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkė.

Mokslinė veikla

Pirmoji molekulinės vitaminologijos specialistė Lietuvoje. Svarbiausi darbai – vitaminų kofermentų ir cheminė sintezė, funkcijos, veikimo mechanizmas, jų santykis ir svarba nukleorūgštims, baltymams ir metilinimui ląstelėse. Paskelbė apie 300 mokslinių darbų, 3 išradimų autorė, su kitais.

Bibliografija

• Kobalaminai, 1978 m., rusų k.
• Eksperimentinė vitaminologija, su kitais, 1979 m., rusų k.
• Kai ląstelė suserga, su kitais, 1980 m.
• Metalų jonai biologinėse sistemose, su kitais, 1980 m., anglų k.
• Pašarinių priedų žinynas, su kitais, 1990 m., rusų k.
• Biocheminiai ir medicininiai kobalaminų (B a grupės vitaminų) aspektai, su kitais, 1990 m., rusų k.

Šaltiniai

1. Akademikės Sofijos Kanopkaitės atminimui. BNS Spaudos centras. 2024-03-19. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
2. Sofija Kanopkaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2019-01-28. Nuoroda tikrinta 2024-06-21.
3. Sofija Kanopkaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 337 psl.