Snobo efektas

Snobo efektas – reiškinys, kai turtingesni žmonės pradeda mažiau pirkti kai kurių prekių ar net visai nustoja jas pirkti, nes jų gali nusipirkti ir dažnai perka kitų sluoksnių žmonės.

Turtingesnių sluoksnių žmonių pirkimo kreivės paveiktos Snobo efekto palyginimas su kitų žmonių pirkimo kreive.
P – kaina, Q – nupirktas prekių kiekis

Dėl šio reiškinio turtingesnių žmonių vartojimo kreivė yra žemiau tipiško pirkėjo ir jos kritimo tendencija yra greitesnė.

Prieškario Lietuvoje, paaugus pragyvenimo lygiui, turtingesnių vyrų žmonos pastebėjo, kad ir paprastų valstiečių vaikai atvedami į bažnyčią su sandalais ar batukais. Todėl buvo atvejų, kai savo vaikus į bažnyčią turtingesnių vyrų žmonos atvesdavo basus.

Įtaka paliečia ir drabužius. Augant pragyvenimo lygiui, drabužiai tapo mažiau išmarginti ornamentais, mažiau ryškūs, sumažėjo jų kiekis, o kartais jie specialiai supjaustomi (pvz., kelnės). Taip visai nenorima parodyti, kad siekiama gražių, naujų drabužių.

Anksčiau Lietuvoje ir dabar kai kuriose neturtingose valstybėse auksiniai dantys buvo ir yra prabangos simbolis. Dabar Lietuvoje, nors mokama ir brangiau, bet stengiamasi įsidėti dantis, kuo mažiau besiskiriančius nuo tikrų, norint pabrėžti ne žmogaus turtingumą, o jo sveikatą.

Toks reiškinys nulemia ir dizainerių sprendimus. Kai Vakarų valstybių automobilių gamintojams tapo sunkiau konkuruoti su Rytų automobilių gamintojais, jie pradėjo automobilių prietaisų skydelius mažinti, iškelti į automobilio vidų, lyg norėdami parodyti: jų visai nereikia.

Taip pat skaitykite

• Vebleno efektas
• Gifeno paradoksas
• Mėgdžiojimo efektas