Snieginis grifas

Gyps himalayensis
Snieginis grifas
Apsaugos būklė
() (Beveik nykstantys) (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Vanaginiai paukščiai ( Accipitriformes) Šeima: Vanaginiai ( Accipitridae) Pošeimis: ( Gypinae) Gentis: Tikrieji grifai ( Gyps) Rūšis: Snieginis grifas ( Gyps himalayensis)
Binomas
Gyps himalayensis , 1869
Snieginių grifų savaiminio paplitimo arealas Azijoje

Snieginis grifas (Gyps himalayensis) – vanaginių paukščių (Accipitriformes) būrio, pošeimio plėšriųjų paukščių rūšis.

Paplitimas

Paplitę Azijoje 1200–5500 metrų aukštumose. Ištisus metus gyvena Nepale, Butane, vakarinėje Kinijoje, Mongolijoje, Indijoje, Pakistane, Kirgizijoje, Kazachstane, Uzbekistane, Tadžikistane ir Afganistane.

Snieginiai grifai aptinkami ir Bangladeše, Mianmare, Tailande ir Malaizijoje, bet jie čia neperi. Neperintys klajojantys kartais stebimi Kambodžoje, Singapūre ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Dažniausiai laikosi pavieniui ar poroje, nors prie skerdienos ar maitinimosi vietose gali susiburti į nedideles grupes, bet tokiose grupėse retai gali būti nuo 12 iki 20 vienetų, nors kai kuriais ankstesniais duomenimis buvo pranešimų apie 30 ar 40 šių grifų individų susibūrimus.

Jaunikliai žiemoja Indijos subkontinento žemumose.

Apibūdinimas

Didelis paukštis, ketvirta pagal svorį plėšriųjų paukščių rūšis. Kūno svoris 6–12,5 kg, kūno ilgis 103–110 cm, ilgis 75,5–80,5 cm, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 260–289 cm, uodega 35,5–40,5 cm, snapo viršutinės dalies ilgis 7,1–7,7 cm, čiurna 11,0–12,6 cm.

Tarp abiejų subrendusių lyčių individų lytinis dimorfizmas neišreikštas, išskyrus tik, kad patelės yra stambesnės. Suaugusių paukščių plunksniniame apdare dominuoja blyškus atspalvis. Išskleidus sparnus, apatinės jų dalies skraidymo plunksnos ir uodegos galas – tamsiai rudi. Jaunikliai tamsesnių plunksnų nei subrendę individai.

Veisimasis

Monogamai. Lizdą įrenginėja abu poros nariai ant klifo krašto, o jo statybą arba jo taisymą baigia į žiemos pabaigą. Perėjimo sezonas prasideda žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Snieginiai grifai peri vienišai, nesudarydami didelių kolonijų, arba peri sudarydami mažas, nepastovias kolonijas, susidedančias maždaug iš 5–6 porų, gerokai aukščiau už medžių augimo ribos. Paprastai sausio mėnesį patelė deda vieną baltą kiaušinį. Peri abu tėvai 50 dienų.

Mityba

Minta tik , prie kurios jie neprileidžia kitų paukščių, išskyrus tamsiuosius grifus, kurie šiek tiek už snieginius grifus yra stambesni. Snieginiai grifai minta ir negyvų žmonių kūnais, jiems paliktų po ceremonijos, kuri praktikuojama iki šiol, tik gerokai rečiau.

Galerija

• Snieginiai grifai tupintys medyje
• Snieginis grifas prie kritusio gyvūno
• Snieginiai grifai prie žmogaus palaikų, paliktų po ceremonijos

Taip pat skaityti

• Pasaulio stambiausių plėšriųjų paukščių rūšių sąrašas

Šaltiniai

1. „IUCN Red List - Gyps himalayensis“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
2. globalraptors.org / Himalayan Vulture Gyps himalayensis 2021-07-15 iš Wayback Machine projekto.
3. animaldiversity.org / Gyps himalayensis Himalayan griffon
4. oiseaux-birds.com / Himalayan Griffon Vulture Gyps himalayensis

Nuorodos

• birdsoftheworld.org / Himalayan Griffon
• birdlife.org / Himalayan Griffon Gyps himalayensis
• naturepl.com / Mixed flock of Himalayan griffon vultures (Gyps himalayensis) and European black vulture (Aegypius monachus) feeding on dead goat, near Mardi Himal, Annapurna Range, Nepal. (Nepalo Anapurnos kalnų masyvę Snieginių grifų būrys mintantis negyvu ožiu. Būryje įsimaišę du tamsieji grifai (Aegypius monachus))
• youtube.com / Gyps himalayensis (vaizdo medžiaga anglų kalba)
• youtube.com / The Himalayan Vulture (Gyps himalayensis) (vaizdo medžiaga anglų kalba)

Vikiteka: Snieginis grifas – vaizdinė ir garsinė medžiaga