Smilga (upė)

Smilga
Smilga prie Pasmilgio
Ilgis	32,0 km
Baseino plotas	208,8 km²
Vidutinis debitas	1,13 m³/s
Ištakos	Krakių seniūnija
Žiotys	Nevėžis
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Smilga

Smilga – upė Kėdainių rajone; Nevėžio dešinysis intakas. Prasideda greta Patranio kaimo, 5 km į pietus nuo Krakių. Teka į pietryčius, daugiausia Josvainių mišku. Vaga labai vingiuota. Įteka į Nevėžį Kėdainiuose, 58 km nuo žiočių. Netoli santakos su Nevėžiu stovi Smilgos pėsčiųjų tiltas.

Intakai:

• dešinieji – Smilgaitis, Klamputis;
• kairieji – Tranys, Graisupis, Jaugila, Vištupis.

Aukštupio ir vidurupio slėnis nežymus, žemupio – gilokas. Žemupio slėnyje trykšta geležingos artezinės versmės, ten įrengta Kėdainių vandenvietė. Vaga aukštupyje ir prie žiočių reguliuota. Baseinas miškingas. Pavasarį patvinsta, vasarą nusenka. Vidutinis nuolydis – 165 cm/km.

Gyvenvietės šalia Smilgos: Medininkai, Palainiškiai, Šiukštuliškiai, Lipliūnai, Stasiūnai, Tubiai, Kėboniai, Bartkūniškiai, Pasmilgys, Kėdainiai.

Upėvardis kildinamas iš augalo smilga pavadinimo (plg. latv. Smilgezers, Smildzene nuo smilga).

• Smilga Kėdainiuose žiemą
• Smilga prie Bartkūniškių
• Smilga Kėdainių apylinkėse
• Bebrų užtvanka Smilgoje
• Smilga šalia santakos su Nevėžiu

Šaltiniai

1. Lietuvos upės: B. Gailiušis, J. Jablonskis, M Kovalenkovienė, Kaunas, Lietuvos energetikos institutas, 2001, str. 507
2. Smilga (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 48
3. Smilga. Smilga (upė). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
4. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.