Smegeninė lot Neurocranium kaukolės dalis jos viduje yra kaukolės ertmė smegenims Smegeninė yra pailgos dolichokraninės

Smegeninė (lot. Neurocranium) – kaukolės dalis, jos viduje yra kaukolės ertmė smegenims. Smegeninė yra pailgos (dolichokraninės), pusapvalės (mezokraninės) arba apvalios (brachikraninės) formos dėžė, jos ertmėje (lot. Cavitas cranii) slypi galvos smegenys. Vidutinė ertmės talpa apie 1400 cm3. Iš apačios ją riboja kaukolės pamatas, iš viršaus dengia skliautas. Vidiniame smegeninės paviršiuje atsispindi smegenų reljefas, smegenų kraujagyslės bei smegenų kietojo dangalo veniniai ančiai. Smegenų iškilimai jame palieka vingius, arba pirštų įspaudus, smegenų vagos – smegenų kalveles. Kietasis dangalas tvirtinasi prie skliauto sagitaliai išsibarsčiusių grūdėtųjų duobučių, o paviršinės smegenų arterijos ir venos teka bendravardėmis vagomis. Pamatą pertveria angos kraujagyslėms ir galvos nervams išeiti, o skliauto ir dalies pamato išorės reljefą lemia raumenų tvirtinimas.

Smegeninės sritis, nuspalvinta šviesiai rudai

Smegeninės sritys:

Kakta (lot. Frons)
Viršugalvis (lot. Vertex)
Pakaušis (lot. Occiput)
Smilkinys (lot. Tempus)

Smegeninės sandara

Viršutinė smegeninės dalis vadinama skliautu (lot. Cavaria), o apatinė – pamatu (lot. Basis cranii). Skliautą nuo pamato skiria siūlė tarp nosikaulių (lot. Ossa nasalia), bei viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos (lot. Processus frontalis maxillae) ir kaktikaulio (lot. Ossa frontale), viršakiduobinis kraštas (lot. Margo supraorbitalis), siūlė tarp kaktikaulio skruostinės ataugos (lot. processus zygomaticus ossis frontalis) ir skruostikaulio (lot. Ossa zygomaticum), siūlė tarp skruostikaulio ir pleištakaulio didžiojo sparno (lot. Ala major ossis sphenoidalis), posmilkininė to paties sparno ketera (lot. Crista infratemporalis), smilkinkaulio skruostinės ataugos (lot. processus zygomaticus ossis temporalis), pamatas, išorinės klausomosios angos (lot. Porus acusticus externus), viršutinis kraštas, smilkinkaulio speninės ataugos (lot. processus mastoideus ossis temporalis), pamatas, pakaušio viršutinė sprando linija ir išorinis kyšulys (lot. Linea nuchalis superior et protuberantia occipitalis extera).

Skliautas

Į skliautą įeina kaktikaulio žvynas (lot. Squama frontalis), pleištakaulio didžiųjų sparnų (lot. Alae majores ossis sphenoidalis) viršutinė dalis, momenkauliai (lot. Ossa parietalia), smilkinkaulio žvyninė dalis (lot. Pars squamosa ossis temporalis) ir pakauškaulio žvyno (lot. Squama occipitalis) viršutinė dalis, arba pakaušio plokštuma (lot. Planum occipitale).

Vidinėje skliauto dalyje iškyla tarpantakis (lot. Glabella), abipus jo - antakių lankas(lot. Arkus superciliaris), šiek tiek aukščiau – porinis kaktos gumburas (lot. Tuber frontale), arba pakyla (lot. Eminentia frontalis), šone – momens gumburas (lot. Tuber parietale), arba pakyla (lot. Eminentia parietalis), o netoli momenkaulių ir pakauškaulių sandūros esti nepastovi momeninė anga (lot. Foramen parietale).

Šoninėje skliauto dalyje nuo kaktikaulio skruostinės ataugos (lot. Processus zygomaticus ossis frontalis) prasideda to paties kaulo smilkinio linija (lot. Linea temporalis), kurios tęsinys driekiasi lanku per momenkaulį ir smilkinio žvyninę dalį iki smilkinkaulio skruostinės ataugos pamato. Smilkinio linija apibrėžia smilkininės duobės kontūrą.

Smilkinio duobė

Smilkinio duobė (lot. Fossa temporalis) yra netaisyklingos formos į apačią, atgal ir iš dalies į šoną atvira duobė, sekli viršuje, gilėjanti į apačią. Didžiausią, vidinę, jos sieną, kartu ir stogą sudaro kaktikaulio smilkininis paviršius (lot. Facies temporalis ossis frontalis), pleištakaulio didžiojo sparno smilkininis paviršius (lot. Facies temporalis alae majoris ossis sphenoidalis) ir žvyninę smilkinkaulio dalies smilkininis paviršius (lot. Facies temporalis partis squamosae ossis temporalis). Iš priekio, o iš dalies ir iš šono duobę užtveria skruostikaulio smilkininis paviršius (lot. Facies temporalis ossis zygomatici). Apačioje duobė pereina į posmilkininę duobę (lot. Fossa infratemporalis). Smilkininę duobę užpildo stambus kramtomasis smilkininis raumuo (lot. Musculus temporalis) ir riebalinis audinys facijos.

Kaukolės pamatas

Kaukolės pamatas (lot. Basis cranii) yra sudėtingo, grublėto reljefo, į jį įeina pakauškaulio žvyno sprando plokštuma (lot. Planum nuchale), šoninės (lot. Partes laterales) ir pamatinės (lot. Pars Basilaris) šio kaulo dalys, uolinės smilkinkaulio dalys (lot. Partes petrosae ossis tempotalis), pleištakaulio kūnas, sparnai ir sparninės ataugos (lot. Corpus alae majores et minores, procesus pterygoidei ossis sphenoidalis), akytkaulio akytoji plokštelė (lot. Lamina cribrosa ossis ethmoidalis) ir kaktikaulio akiduobinės dalys (lot. Partes orbitales ossis frontalis). Pamatas skirstomas į išorinį ir vidinį.

Išorinis kaukolės pamatas

Išorinis kaukolės pamatas (lot. Basis cranii externa) apžvelgiamas iš apačios. Sudėtingą jo reljefą lemia tai, kad jis glaudžiai siejasi su veidine kaukolės dalimi bei jungiasi su stuburu ir kad prie jo iškilimų tvirtinasi galingi sprando ir kaklo raumenys, o angas perveria gausybė kraujagyslių ir nervų.

Išorinis kaukolės pamatas sąlygiškai skirstomas į priekinį, vidurinį ir užpakalinį sektorius, tačiau griežtų ribų tarp jų nėra, be to, priekinį sektorių ištisai dengia veido kaulai. Tad patogiau pamatą apžvelgti didžiosios angos (lot. Foramen magnum) atžvilgiu. Ji dominuoja, per ją galvos smegenys jungiasi su nugaros smegenimis.

Atgal nuo didžiosios angos link išorinio pakauškaulio kyšulio (lot. Protuberantia occipitalis externa) driekiasi išorinė pakauškaulio skiauterė (lot. Crista occipitalis externa), kurios vidurį skersai kerta apatinė sprando linija (lot. Linea nuchalis inferior), o nuo gumburo į šonus nutysta viršutinė sprando linija (lot. Linea nuchalis superior).

Į šonus nuo didžiosios angos iškyla pakauškaulio krumpliai (lot. Condyli occipitales) skersai perverti poliežuvinio nervo kanalo (lot. Canalis nervi hypoglossi). Už krumplių esti krumplinės duobės (lot. Fossae condylares), kurios viena arba abi gali prakiurti ir tapti kanalu (lot. Canalis condylaris). Krumplių šonuose žiojėja didelės jungo angos (lot. Foramina jugularia). Nuo kiekvienos jų atgal ir į šoną kyšo po ylinę ataugą (lot. Processus styloideus), greta kurios matyti ylinė spenio anga (lot. Foramen stylomastiodeum). Dar šiek tiek į šoną ir atgal yra du įdubimai ir vienas iškilimas: pakaušinės arterijos vaga (lot. Sulcus arteriae occipitalis), speninė įlanka (lot. Incisura mastoidea) ir speninė atauga (lot. Processus mastoideus). Ataugoje gali būti speninė anga (lot. Foramen mastoideum).

Didžiosios angos priekyje, pamatinėje pakauškaulio dalyje(lot. Pars basilaris ossis occipitalis) yra neryškus ryklinis gumburėlis (lot. Tuberculum pharyngeum). Pamatinę pakauškaulio dalį nuo smilkinkaulio uolinės dalies (lot. Pars petrosa ossis temporalis) skiria uolinis pakauškaulio plyšys (lot. Fissura petroocipitalis). Apatiniame uolinės dalies paviršiuje žiojėja miego arterijos kanalo išorinė atvara (lot. Apertura externa canalis carotici). Nuo jos į šoną ir šiek tiek į priekį, skruostinio lanko (lot. Arcus zygomaticus) pamate, yra apatinio žandikaulio duobė (lot. Fossa mandibularis). Smilkinkaulio uolinės dalies viršūnė iš užpakalio užtveria netaisyklingos formos plėštinę angą (lot. Formamen lacerum). Iš šono ir iš priekio angą riboja pleištakaulio dariniai. Tarp pleištakaulio didžiojo sparno ir smilkinkaulio uolinės dalies lieka pleištinis uolos plyšys (lot. Fissura sphenopetrosa). Nuo jos į priekį ir į šoną, pleištakaulio didžiojo sparno pamate, yra ovalioji anga (lot. Foramen ovale) ir dyglinė anga (lot. Foramen spinosum). Kitus išorinius kaukolės pamato elementus – pleištakaulio kūną, akytąją akytkaulio plokštelę ir akiduobinę kaktikaulio dalį – uždengia veido kaulai.

Vidinis kaukolės pamatas

Vidinis kaukolės pamatas (lot. Basis cranii interna), atsikreipęs į kaukolės ertmę ir matomas nupjovus skliautą. Iš vidaus ribos tarp kaukolės skliauto ir pamato nėra, tik jos užpakalinę atkarpą žymi skersinio ančio vaga (lot. Sulcus sinus transversi). Vidinio kaukolės pamato reljefas susijęs su galvos smegenų paviršiaus nelygumais ir per pamatą einančiomis kraujagyslėmis bei nervais. Labai ryškios žymės skiria tris jo dalis – priekinę, vidurinę ir užpakalinę duobes. Priekinę duobę (lot. Fossa cranii anterior) nuo vidurinės duobės (lot. Fossa cranii media) atriboja pleištakaulių mažųjų sparnų (lot. Alea minores ossis sphenoidalis) aštrūs užpakaliniai kraštai, o vidurinę duobę nuo užpakalinės duobės (lot. Fossa cranii posterior) – smilkinkaulių uolinės dalies viršutiniai kraštai ir pleištakaulio turkiško balno nugara (lot. Dorsum sellae).

Priekinės kaukolės duobės

Priekinės kaukolės duobės (lot. Fossa cranii anterior) dugno vidurys įdubęs. Tai akytkaulio akytoji plokštelė, o joje kyšo gaidžio skiauterė (lot. Crista galli), kurios sparneliai (lot. Alea cristae ethmoidalis) prasiskėsdami užtveria iš užpakalio akląją angą (lot. Foramen caecum). Iš kairės ir dešinės didžiąją duobės dugno dalį sudaro kaktikaulio akiduobinė dalis, skirianti kaukolės ertmę nuo akiduobės. Paviršių ryškiai išraižo smegenų vingių įspaudai ir smegenų kalvelės. Pleištakaulio mažųjų sparnų viršutinis paviršius, sudarančius duobės dugno užpakalinę dalį, sieja pleištakaulio jungas (lot. Jugum sphenoidale). Į priekinę duobę remiasi smegenų didžiųjų pusrutulių kaktos skilčių apatiniai paviršiai.

Vidurinės kaukolės duobės

Vidurinės kaukolės duobės (lot. Fossa cranii media) centrinė dalis siauresnė, o į šoninės – plačios. Centrinę dalį sudaro pleištakaulio turkiškas balnas. Jo viduryje esančioje posmegeninės liaukos duobėje (lot. Fossa hypophysialis) glūdi bendravardis tarpinių smegenų darinys, o šonuose strėline kryptimi besidriekiančioje plačioje miego arterijos vagoje – bendravardė arterija. Balno priekyje, abipus gumburėlio, pleištakaulio mažųjų sparnų pamatą perveria regos kanalas (lot. Canalis opticus), kuriuo lenda regos nervas.

Vidurinės kaukolės duobės šoninę dalį sudaro pleištakaulio didžiojo sparno smegeninis paviršius, smilkinkaulio žvyninės dalies smegeninis paviršius ir to paties kaulo uolinės dalies priekinis paviršius. Jos priekyje, po pleištakaulio mažaisiais sparnais, matyti viršutinis akiduobės plyšys (lot. Fissura orbitalis superior), einant atgal – apskritoji anga (lot. Foramen rotundum), vedanti į sparninę gomurio duobę (lot. Fossa pterygopalatina), ovalioji anga ir dyglinė anga, abi atsiveriančios kaukolės pamato išorėje. Šiek tiek medialiau žiojėja plėštinė anga, kurią nemaceruotoje kaukolėje užpildo kremzlė. Nuo jos atgal, piramidės viršūnėje, galima apčiuopti trišakio nervo įspaudą, nuo jo į šoną iškyla lankinė pakyla (lot. Eminentia arcuata), dar lateraliau yra būgno stogas (lot. Tegmen tympani), o viršutiniu pakauškaulio uolinės dalies kraštu įstrižai vingiuoja viršutinio uolinio ančio vaga. Į vidurinės duobės šonines dalis remiasi galvos smegenų smilkinio skiltys, palikdamos vingių įspaudus ir smegenų kalveles.

Užpakalinės kaukolės duobės

Užpakalinę kaukolės duobę (lot. Fossa cranii posterior) sudaro beveik visas pakauškaulis (iki skersinio ančio vagos) ir smilkinkaulio uolinės dalies užpakalinis paviršius. Šios duobės dominantė – didžioji anga. Jos priekyje yra nuokalnė (lot. Clivus), į kurią remesi pailgosios smegenys ir tiltas. Nuokalnės kraštais, pakauškaulio pamatinės dalies ir smilkinkaulio uolinės dalies paribiu, leidžiasi apatinio uolinio ančio vaga. Apačioje ji įteka į jungo angą, nuo kurios prasideda ir eina atgal gili riestinio ančio vaga. Nuo jungo angos į viršų matyti vidinė klausomoji anga, vedanti į bendravardę landą. Už didžiosios angos pakauškaulio žvynu kyla vidinė pakauškaulio skiauterė, kuri skiria dvi smegenėlių duobes (lot. Fossae cerebellares), į kurias įsistato smegenėlių pusrutuliai.

Literatūra

G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Bartkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, „Žmogaus anatomija 1“, „Vilniaus universiteto leidykla“, Vilnius 2008 m.,