Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

55°38′28.266″ š. pl. 26°21′40.288″ r. ilg. / 55.64118500°š. pl. 26.36119111°r. ilg. / 55.64118500; 26.36119111

Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia
Vyskupija	Vilniaus
Dekanatas	Ignalinos
Savivaldybė	Zarasų rajonas
Gyvenvietė	Smalvos
Adresas	Dvaro g. 2
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1857 m.

Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia – bažnyčia, stovinti Smalvų kaime, kaimo viduryje, kelių sankryžos suformuotoje aikštėje, 13 km i pietryčius nuo Zarasų. Liaudies architektūros formų.

Istorija

Breslaujos žemės teismo raštininkas savo Smalvų pastatytai bažnyčiai 1598 m. paskyrė Jurgiškių sklypą, Bagdoniškės ir Pieviškės kaimus. 1600 m. įsteigtas reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas. Jiems atiduota ir bažnyčia. koplyčia atsirado apie 1600–1609 m.

Breslaujos žemės teisėjas 1674 m. koplyčios vietoje pastatė naują medinę bažnyčią. Ją konsekravo pavyskupis . 1750 m. įkurta parapija, Podbereskiai įkurdino . 1766 m. bažnyčia perstatyta grafo Pliaterio ir parapijiečių pastangomis. 1804 m. minima parapinė mokykla. Prancūzijos kariuomenė 1812 m. apgriovė vienuolyną. 1832 m. jis uždarytas. Iki tol vienuolynui priklausė jurisdika Smalvose, Rotaniškės ir Jurgiškių kaimai. Grafas Pliateris Smalvų kapinėse 1855 m. pastatė šv. Rozalijos koplyčią.

Pliateriai su parapijiečiais 1857 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Klebonas 1866 m. už į atlaidus atvykusių svečių priėmimą klebonijoje nubaustas 50 rb, už išvykimą į Gaidę – 25 rb, 1868 m. už šoninio altoriaus įrengimą be valdžios leidimo – 100 rb. 1869 m. ištremtas į Archangelsko guberniją. 1897 m. parapijos kapinės apmūrytos.

1902 m. žaibas trenkė į bažnyčios bokštą, jis apdegė. XX a. pradžioje Zaborskis bažnyčios interjerą papuošė spalvingu augaliniu ornamentu. 1920 m. administracinė linija Smalvų parapiją perskyrė. Rytinė dalis su Smalvomis liko Vilniaus vyskupijoje, vakarinė – Panevėžio. Lietuvos pusėje esančius parapijiečius aptarnavo Zarasų kunigai koplyčioje.

1982 m. pristatytas dviejų aukštų atviras prieangis su dvišlaičiu stogu.

Architektūra

Bažnyčios ilgis 25,2 m, plotis 17,6 m, aukštis apie 15 m. Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, registruota Kultūros vertybių registre (unikalus kodas 1789). Šventoriaus tvora akmenų mūro. Šventoriuje stovi 3 tarpsnių medinė varpinė.

Dailės paminklas – žalvarinis 1780 m. varpas, nulietas klebono P. Zviagino iniciatyva su dviem ornamentų juostomis ir šv. Jurgio bareljefu. XX a. pradžioje bažnyčios interjeras dekoruotas spalvingu augaliniu ornamentu.

Galerija

• Vaizdas iš galo
• Varpinė
• Bažnyčia - architektūros paminklas