52 59 š pl 24 52 r ilg 52 98 š pl 24 86 r ilg 52 98 24 86 Slavacičų valsčiusLaikotarpis XIX a 1922 m Apytikrė valsčiaus

52°59′š. pl. 24°52′r. ilg. / 52.98°š. pl. 24.86°r. ilg. / 52.98; 24.86

Slavacičų valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1922 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje
Adm. centras:	Pianiuha, Slavacičai

Rusijos imperija
Gardino gubernija	Valkavisko apskritis (186?–1915)

Lenkija
Brastos apygarda (1919–1920) Naugarduko apygarda (1920–1921) Balstogės vaivadija (1921–1922)	Valkavisko apskritis (1919–1922)

Slavacičų valsčius (lenk. gmina Słowatycze; iki I pasaulinio karo Pianiuhos valsčius, rus. Пенюговская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje vakarų Baltarusijos teritorijoje. Centras – Pianiuha, vėliau – Slavacičai.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje Pianiuhos vardu. Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai ir pervadintas Slavacičų valsčiumi. Panaikintas 1922 m. gruodžio 30 d., jo teritorija perduota Mižeryčų valsčiui.

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3020	288 kiemai	12 seniūnijų	15

Šaltiniai

Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
Dz.U. 1922 nr 116 poz. 1058
Dz.U. 1924 nr 86 poz. 827
Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.

[2] Dz.U. 1922 nr 116 poz. 1058

[3] Dz.U. 1924 nr 86 poz. 827

[4] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 37 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).