Slaptoji haubica

Slaptoji haubica
Tipas	kartečinė patranka
Konstruktorius
Šalis	Rusija
Sukurtas	1753 m.
Naudotas	nuo 1753 m. iki maždaug 1780 m.
Naudotojai	Rusija
Kalibras, mm	95x207 mm
Svoris, kg	491 kg (vamzdis)
Vamzdžio ilgis, mm	1620 mm mm

Slaptoji haubica (rus. секретная гаубица), Šuvalovo slaptoji haubica – per žiotis užtaisoma ovalo formos vamzdžio kanalą turinti patranka, sukurta XVIII a. generolo feldmaršalo . Šis pabūklas buvo priimtas į Rusijos imperijos ginkluotę.

Slaptoji haubica turėjo ovalios formos vamzdžio kanalą (ovalo ilgoji ašis buvo horizontali), kuris turėjo kartečę paskleisti horizontaliai ir taip padidinti naikinimo zoną. Šiai patrankai buvo gaminami specialūs kartečės sviediniai su 168 šratais bei kartečės ryšuliai su 48 didesniais šratais. Pastarasis variantas buvo skirtas šaudyti 300–600 m nuotoliu..

Patranka buvo pavadinta slaptąja, nes jos paslaptis iš tikrųjų buvo labai saugoma. Kol šių patrankų nenaudodavo, jų vamzdžių žiotys būdavo uždengtos specialiais dangteliais, kad nesimatytų kanalo skerspjūvis. Už šio ginklo paslapties atskleidimą buvo numatyta mirties bausmė.

Pirmųjų šių pabūklų variantų pakilimo kampas būdavo keičiamas naudojant pleištus, bet 1753-58 m. konstrukcija buvo pakeista ir buvo įvesti sraigtai. Pradžioje šie Šuvalovo pabūklai turėjo cilindro pavidalo parako kameras kaip ir haubicos, o po 1758 m. gaminami pabūklai turėjo jas kūgiškas kaip ir vienragiai.

Slaptosios haubicos Septynerių metų kare, ypač Gros-Jėgersdorfo mūšyje, pasirodė efektyvios. Keletas slaptųjų haubicų Corndorfo mūšyje atiteko prūsams, tad jų paslaptis buvo atskleista.

Šaudant karteče šratų sklaida mažai tesiskyrė nuo įprastinių pabūklų, o užtaisymas trukdavo ilgiau. Slaptųjų haubicų efektyvumą mažino ir negalėjimas šaudyti kitokiais sviediniais. Lėtas užtaisymas buvo priežastis, dėl ko Corndorfo mūšyje 17 šių pabūklų atiteko priešo kavalerijai. Artileristai nespėjo užtaisyti ir iššauti antrąjį kartą. Šiems pabūklams gamino pilnavidurius ir sprogstamuosius sviedinius, kurie forma priminė regbio kamuolius, tačiau jie praktiškai nebuvo naudojami. Papildomų šaudmenų rūšių sukūrimas tik apsunkino šaudmenų tiekimo veiklą.

Slaptąsias haubicas iš ginkluotės išbraukė netrukus po Šuvalovo mirties. in the 1780s.

Nuorodos

1. {Konstam, Angus (1996). Russian Army of the Seven Years War (2). Men-at-Arms. Londyn: Osprey Publishing. p. 41. ISBN .
2. „95-мм гаубица (1753)“ (rusų). www.kbgrabina.ru. 2010. Nuoroda tikrinta 2011-03-31.
3. Christopher Duffy (1981). Russia's military way to the West: origins and nature of Russian military power, 1700-1800. Routledge & Kegan Paul. pp. 70–71.