Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Skeno liaukos (arba parauretralinės – lot. glandulae paraurethrales, mažosios prieangio liaukos – lot. glandulae vestibulares minores) – moters pridėtinės lytinės liaukos, atsiveriančios viršutinėje makšties sienelėje šalia šlaplės angos. Vieta aplink šias liaukas yra tapatinama su G-tašku. Skeno liaukos gamina skystį, kuris sąlygoja makšties lubrikaciją, manoma, kad orgazmo metu kartais išskiria itin daug skysčio sekreto – šis reiškinys vadinamas moters ejakuliacija. Pastebėta, kad Skeno liaukų dydis tarp moterų skiriasi, kas iš dalies paaiškina, kodėl moterys nevienodai dažnai ejakuliuoja.

Skeno liaukų (*Bartholinin rauhaset*) vieta makšties prieangyje

Šios liaukos yra vyro priešinės liaukos analogas. Jas atrado amerikietis Aleksandras Skenas (Alexander Skene, 1838-1900).

• • r

Žmogaus organų sistemos

Lytiniai organai

Moters: Bartolino liaukos - Gimda - Gimdos kaklelis - Kiaušintakiai - Kiaušidės - Lytinės lūpos - Makšties prieangis - Makštis - Mergystės plėvė - Vulva - Skeno liaukos - Varputė
Vyro: Kapšelis - Kuperio liaukos - Priešinė liauka - Sėklidės - Sėklidės prielipas - Sėklinės pūslelės - Sėklinis latakas - Šlaplė - Varpa