Skapiškio GS (gyvenvietė)

Skapiškio gel. stotis
Įvažiuojant nuo Skapiškio
Skapiškio gel. stotis
55°51′54″š. pl. 25°11′49″r. ilg. / 55.865°š. pl. 25.197°r. ilg. / 55.865; 25.197 (Skapiškio gel. stotis)
Apskritis	Panevėžio apskritis
Savivaldybė	Kupiškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Skapiškio seniūnija
Gyventojų (2021)	92
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Skãpiškis Kilmininkas: Skãpiškio

Skapiškio geležinkelio stotis – gyvenvietė Kupiškio rajono savivaldybėje, 4 km į pietus nuo Skapiškio, prie kelių  122  Daugpilis–Kupiškis–Panevėžys  ir  192  Skapiškis–Pandėlys  sankryžos. Yra geležinkelio stotis, įrengta pietinėje gyvenvietės dalyje, prie Radviliškio–Daugpilio geležinkelio.2014 m. buvo planuojama, kad gyvenvietė nebebus vadinama stoties vardu, tačiau sprendimas nebuvo priimtas ir išliko.

Stotis

Skapiškio geležinkelio stotis
55°51′41″š. pl. 25°11′46″r. ilg. / 55.8615°š. pl. 25.1960°r. ilg. / 55.8615; 25.1960
Adresas	Stoties g. 14
Atidaryta	1914 m.
Uždaryta	XX a. pradžia
Žemėlapiai	Retromap.ru
Nuotraukos	Railwayz.info
Aplinkinės stotys ir stotelės km km ↑ SUVAINIŠKIS ↑ ↑ ROKIŠKIS ↑ Ažubalis Panemunėlis 6,6 5,3 Skapiškis II Kepuriškis 4,2 8,2 SKAPIŠKIS 6,9 6,7 Kupiškis ↓ PANEVĖŽYS ↓

1873 m. pabaigoje prie Radviliškio–Daugpilio geležinkelio už 4 km nuo Skapiškio miestelio įrengta bevardė pralanka Nr. 36. Iki I pasaulinio karo čia stovėjo keleivių namas, kuriame įrengti butukai aptarnaujantiems darbininkams. Ilgainiui ėmė kurtis gyvenvietė.1914 m. atidaryta stotis, joje buvo vieno kelio atšaka su dviem iešmais ir kryžmėmis, dviem dvigubomis iešmininkų būdelėmis, dviem žaliais diskais ir dviem semaforais.

1915–1916 m. savo reikalams siaurąjį geležinkelį nutiesė vokiečiai, kuris iš pradžių jungė Skapiškį su Neretomis, vėliau – Skapiškį su Suvainiškiu. Taip Skapiškio stotis tapo geležinkelio mazgu. Vokiečiai geležinkeliu vežė įvairų turtą, taip pat medieną, į Skapiškio geležinkelio stotį, o iš ten plačiuoju geležinkeliu – į Vokietiją. Po karo stoties žemėse dirbantys žmonės turėjo rūpintis prasilenkiančių traukinių eismu, traukinių keleiviais, saugoti atvežtas prekes, prižiūrėti stotį. Nuo 1919 m. vidurio Skapiškio stotis ėmė aptarnauti Lietuvos paštą.

Tarpukariu geležinkelis buvo vienintelė susisiekimo priemonė su Pandėliu ir Suvainiškiu. Skapiškio stotyje 1920–1922 m. pastatytas raudonų plytų depas plačiojo ir siaurojo geležinkelio riedmenims. 1928 m. įrengta prekių platforma, 1930 m. pradėtas statyti naujas keleivių namas, iešmininkų būdelės, nutiesta atkarpa tarp I–IV stoties kelių, tvarkytas stoties kiemas, įrengti gardeliai gyvuliams, 1934 m. imtas statyti darbininkų namas su ūkio patalpomis. 1935 m. išgrįstas stoties prekių kiemas ir privažiavimas prie jo, pastatyta dviejų skyrių tualeto patalpa su sandėliu žibalui, stotyje pradėjo veikti elektros stotelė.

1935 m. Lietuvos geležinkelių vyr. direktoriaus įsakymu patvirtinta IV stoties kategorija.1937 m. stotyje baigta statyti nauja mūrinė raštinė ir nedidelė garvežių taisymo dirbtuvė.1937–1938 m. pastatytas naujas depas, atidarytas 1938 m. rugpjūtį.

Užėjus sovietams, 1941 m. pradžioje stočiai vadovavo Kazys Teresas, joje patvirtinti 3 viršininko padėjėjų etatai, 2 eiliniai padėjėjai, 4 iešmininkai, sargas, krovikas, 2 eiliniai krovikai. Nacių laikais stotis gavo III klasę, bet vokiečiai uždraudė gabenti privačius krovinius, juos perkrauti iš plačiojo į siaurąjį geležinkelį, nebebuvo vežamas privatus paštas (tik tarnybinės ir karinės siuntos), varžytas keleivių vežimas.1944 m. liepos pabaigoje prie stoties vyko įnirtingos sovietų ir vokiečių karių kovos, buvo daug žuvusiųjų. Skapiškio geležinkeliečiai, siekdami išvengti bombardavimų ir mūšių, kelioms savaitėms pasitraukė link Ažubalio. Traukdamiesi vokiečiai stipriai sugadino geležinkelio infrastruktūrą, Skapiškio stotis buvo visiškai suniokota.

Skapiškio geležinkelio stoties gyventojams depas turėjo ir kultūrinę reikšmę – rodydavo kino filmus, rengdavo geležinkeliečių dienas, šokius, vakarones, spektaklius. Stotyje plačiojo ir siaurojo geležinkelio administracija bei darbininkai dirbo ir gyveno atskirai. Žiemą prieš siaurojo geležinkelio traukinį pirma pravažiuodavo specialus sniego valytuvas, dėl sniego traukiniai ne tik vėluodavo kelias valandas, bet kartais turėdavo nevažiuoti keletą dienų iš eilės.

XXI a. pradžioje stotis uždaryta.

• Stotis 2012 m.
• Stotis 2013 m.
• Depas 2013 m.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.
105	78	53	149	135	140	109	85	92
Demografinės raidos histograma

Šaltiniai

1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
2. Skapiškio geležinkelio stotis. Visalietuva.lt (tikrinta 2023-07-30).
3. Ingrida Nagrockienė. Skapiškio geležinkelio stotis gaus naują vardą. 2014-09-23, Kmintys.lt (tikrinta 2023-07-30).
4. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 10
5. Архангельский А. С., Архангельский В. А. Железнодорожные станции СССР (справочник). – Москва, Транспорт, 1981.
6. Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos–Romnų geležinkelis. – Vilnius, 2005, psl. 230–231.
7. Susisiekimo ministerijos metraštis, 1937, p. 50, 174, 183.
8. Manevrams vykdyti instrukcija, Kaunas, 1937, p. 51.
9. Geležinkelininkas, 1938, nr. 10, p. 170.
10. Vilma Bičiūnaitė. Per Pandėlį vėl „važiuoja“ siaurukas. 2021-07-14, Grokiskis.lt (tikrinta 2023-08-16).
11. LCVA, f 1160, ap. 4, b. 152, l. 165.
12. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 24
13. Raišienė A. Prisiminimai, 2024. V. Aleknienės as­meninis archyvas.
14. Vasiliūnienė (Minelgaitė) A. Prisiminimai, 1999, p. 23, V. Liolio asmeninis archyvas.
15. Savickas J. Obelių geležinkelio ruožas, 2014, p. 24.
16. Siauruku iki depo. 2022-10-12, Rokiskiosirena.lt (tikrinta 2023-07-30).
17. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 25
18. Violeta Aleknienė. Siaurasis geležinkelis Skapiškis–Suvainiškis. – Lietuvos lokaliniai tyrimai, 2024. // psl. 27
19. Lietuvos geležinkeliai: nepriklausomo darbo dešimtmetis (1991–2001). – Vilnius, LG Leidybos centras, 2001. // psl. 52
20. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
21. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
22. Skapiškis. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 214 psl.
23. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
24. Skapiškis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 19
25. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
26. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
27. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
28. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.