Skaistgiris

Skaistgirys
Skaistgirio panorama
Skaistgirys
56°18′29″š. pl. 23°23′17″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.388°r. ilg. / 56.308; 23.388 (Skaistgirys)
Apskritis	Šiaulių apskritis
Savivaldybė	Joniškio rajono savivaldybė
Seniūnija	Skaistgirio seniūnija
Gyventojų (2021)	701
Vikiteka	Skaistgirys
Vietovardžio kirčiavimas (3^akirčiuotė) Vardininkas: Skaistgirỹs Kilmininkas: Skáistgirio Naudininkas: Skáistgiriui Galininkas: Skáistgirį Įnagininkas: Skáistgiriu Vietininkas: Skaistgiryjè

Skaistgirys – miestelis Joniškio rajono savivaldybėje, prie kelio  153  Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi molinė Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1827 m.), yra parkas, vasaros estrada, kurioje vyksta seniūnijos šventės. Veikia Skaistgirio gimnazija, vaistinė, paštas (LT-84025), poliklinika, kultūros namai, parkas, viešoji biblioteka, vaikų darželis. Įrengtas Skaistgirio parkas.

Skaistgirio seniūnija, biblioteka ir kitos įstaigos

Akmuo prie Skaistgirio parko

Etimologija

Miestelio vardas kilęs nuo žodžių skaisti („šviesi, graži, ryški“) + giria („didelis miškas“). Skaistgirio pavadinimas vieniems siejasi su buvusia pagonių šventviete, kitiems, ypač vietos gyventojams, reiškia senovėje čia buvusi skaistų (gražų) mišką. Pasakojama, kad vardas kilęs nuo gražaus pušyno, augusio dabartinės bažnyčios vietoje ir vadinto Skaisčia giria. Iki 1930 m. oficiali forma buvo Skaisgirys, vėliau – Skaisgiris , o XX a. 2-ojoje pusėje nusistovėjo Skaistgirys.

Geografija

Vakariniame miestelio pakraštyje teka Vilkijos upelis. Yra Vilkijos hidrografinis draustinis.

Skaistgiryje 1963 m. įkurtas pirmasis Lietuvoje 10 ha miestelio parkas, jame amfiteatras – vasaros estrada. Parkas vadinamas jo įkūrėjo buvusio kolūkio pirmininko Jono Viliūno vardu. Gilios aplinkos grožio puoselėjimo tradicijos; 1965 m. skaistgiriečiai pirmieji Respublikoje apdovanoti už tvarkingą ir gražią aplinką.

Miestelis garsėja dolomitais (yra dolomito telkinys, Skaistgirio dolomito karjeras), Uolyno kalnu, švaraus vandens karjeru.

Istorija

Minimas nuo 1426 m. Livonijos-LDK sienos sutartyje, liko Ordino pusėje iki 1473 m. Pirmoji Skaistgirio bažnyčia pastatyta apie 1714 m. Miestelis garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais. XIX a. miestelis buvo Šiaulių apskrities Žagarės valsčiuje.

Sovietmečiu buvo „Pergalės“ kolūkio centrinė gyvenvietė. Tai buvo pirmoji kaimo tipo gyvenvietė Lietuvoje, tvarkyta pagal rajoninio išplanavimo schemą. 1965 m. jai suteiktas geriausiai tvarkomos gyvenvietės titulas (konkursą surengė „Tiesos“ dienraštis). Pastatyti kolūkio kultūros namai, įrengtas visuomeninis muziejus.

2005 m. patvirtintas Skaistgirio herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m.	Žagarės valsčius?	Šiaulių apskritis
1919–1945 m.	Skaistgirio valsčiaus centras
1945–1950 m.		Joniškio apskritis
1950–1959 m.	Skaistgirio apylinkės centras	Žagarės rajonas
1959–1995 m.		Joniškio rajonas
1995–	Skaistgirio seniūnijos centras	Joniškio rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.	1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1982 m.
204	165	354	541	866	840
1987 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-
928	952	964	862	701	-
Demografinės raidos histograma

Apie Skaistgirį yra įdomi vakarų aukštaičių šiauliškių šnekta, kurioje sumišę priebalsiai š, ž, č, dž ir s, z, c, dz. Didžiojoje šnektos dalyje visai nėra š, ž, č, dž. Taip, tariama ązuols („ąžuolas“), pradze („pradžia“), bet krūmš („krūmas“), lažda („lazda“).

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Skaistgirio parkas žaliuoja jau 50 metų
3. „Lietuvos heraldika“. Parengė Edmundas Rimša. // Vilnius, „Baltos lankos“, 2008. 382–383 p.
4. http://lithuanianphilately.com/postal-history/skaisgirys.html 2011-06-15 iš Wayback Machine projekto. Skaisgirys 1921–1922
5. Skajzgiry. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. X (Rukszenice — Sochaczew). Warszawa, 1889, 636 psl. (lenk.)
6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255609
7. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Skaistgirys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 17
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

• Skaisgirys. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 55 psl.

Literatūra

• Skaistgirys (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 400 p.: iliustr. –

Aplinkinės gyvenvietės
	ŽAGARĖ – 10 km Stungiai – 6 km
		Reibiniai – 2 km JURDAIČIAI – 10 km	Buivydžiai – 9 km JONIŠKIS – 17 km