Skėmių valsčius

55°38′š. pl. 23°43′r. ilg. / 55.64°š. pl. 23.72°r. ilg. / 55.64; 23.72

Baisogalos valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Skėmiai (XIX a.), Baisogala (XX a.)
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva
	Kėdainių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Kėdainių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Kėdainių apskritis (1944–1947) Radviliškio apskritis (1947–1950)

Baisogalos valsčius (iki I pasaulinio karo Skėmių valsčius, rus. Скемская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Baisogala (carmečiu – Skėmiai).

Istorija

Skėmių valsčius minimas nuo XIX a. vidurio Kauno gubernijoje.1919 m. jis pervadintas Baisogalos valsčiumi. 1923 m. valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 142 gyvenamosios vietovės. XX a. tarpukariu valsčiaus būstinė buvo Maironio g. 34 name. Valsčiuje buvo aptikta ~200 pilkapių. 1936 m. sausio 1 d. jam priskirtos 2 gyvenvietės iš Grinkiškio valsčiaus. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Sidabravo valsčiui. Baisogalos valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Radviliškio rajonui (1 apylinkė) ir Šeduvos rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		5328	425 kiemai	6 seniūnijos	52
1923 m.	252	7658	1615
1932 m.	241	8500		12 seniūnijų
1949-01-01 ((išsamiau))	186			8 apylinkės

Vadovai

• , 1932 m.

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.	Apylinkė, 1949 m.
Augmėnai	Augmėnų seniūnija	Augmėnų apylinkė
Baisogala	Baisogalos seniūnija	Baisogalos apylinkė
Čelkiai	Čelkių seniūnija	Čelkių apylinkė
Legečiai	-	Legečių apylinkė
Paberžėliai	Paberželių seniūnija	-
Pakiršinys	Pakiršinio seniūnija	Pakiršinio apylinkė
Palonai	Palonų seniūnija	Palonų apylinkė
Pašakiai	Pašakių seniūnija	-
Piepaliai	Pepalių seniūnija	-
Sirutiškiai	Sirutiškių seniūnija	-
Skėmiai	Skėmių seniūnija	Skėmių apylinkė
Vabaliai	Vabalių seniūnija	-
Vakarai	Vakarų seniūnija	Vakarų apylinkė
Iš viso:	12 apylinkių	8 apylinkės

Gyvenvietės

1923 m. surašymo metu valsčiuje buvo 1038 ūkiai, 7568 gyventojai ir šios gyvenvietės:

• Andriūnų k.
• Antanavos dv.
• Augmėnų k. (Augmenų k.)
• Avižiškių dv.
• Avižiškių k.
• Ažaičių k.
• Bagdonų dv.
• Baisogalos dv.
• Baisogalos mstl.
• Berezinos dv.
• Biliūnų k.
• Biliūnų-Užsienio (Komarišk.) k.
• Blusinės vs.
• Breiviškės vs.
• Buniškės vs.
• Bučiūnų (Vaitkūnų Senių) dv.
• Būdų (Valatkonių) vs.
• Būdų vs.
• Dakniškės dv.
• Dambavos vs.
• Degesių (Vypalų) k.
• Deveikių k.
• Diauderių k.
• Dišlių dv.
• Dišlių k.
• Gaukių k.
• Gaukių-Užusienio vs.
• Gegužynės vs.
• Gliukių (Bizdelių) vs.
• Grikynės k.
• Grubų k.
• Jadvinpolio dv.
• Januškonių (Žandariš., Kozlov.)
• Jaskynės vs.
• Jasnagurgos vs.
• Juodupių k.
• Kablių k.
• Kalvelių k.
• Kaspariškės vs.
• Kemėrų k. (Kemerų k.)
• Kliucų vs.
• Komariškių k.
• Kubiliūnų k.
• Kujališkių vs.
• Kutiškės vs.
• Lopų k.
• Malinuvkos vs.
• Marilinės dv.
• Mederdavos plv.
• Mikonių k.
• Miškinio (Rubežiškio) vs.
• Moniūnų dv.
• Moniūnų k.
• Naulickų dv.
• Navadolės dv.
• Paberželių k.
• Paberžių vs.
• Paberžėlių k.
• Pabiržių dv.
• Pagojelių k.
• Pagojų vs.
• Pagraužupės vs.
• Pakapės vs.
• Pakiršinų I dv.
• Pakiršinų II dv.
• Pakutenių k.
• Palonų dv.
• Palonų k.
• Pašakių dv.
• Pašakių k.
• Pašlapelės k.
• Pepaliukų k.
• Pepalių k.
• Petrų vs.
• Plikių vs.
• Ponikelpių dv.
• Ponikelpių k.
• Praščiūnų (Rapališkių, Plaukų)
• Praščiūnų dv.
• Puočgalos dv.
• Randžių k.
• Ritikių k.
• Salvos vs.
• Simuniškių k.
• Sirutiškių dv.
• Sirutiškių k.
• Skapiškės dv.
• Skenių k.
• Slabados-Užpurvių vs.
• Slabutkos vs.
• Stančiškės vs.
• Trebiškio vs.
• Treigių dv.
• Užkapės k.
• Užpurvių k.
• Vabalių (Mamačiuvkos) vs.
• Vabalių dv.
• Vabalių k.
• Vainiūnų dv.
• Vainiūnų k.
• Valatkonių dv.
• Valatkonių k.
• Vardukšnių k.
• Vertimų k.
• Vilaikių dv.
• Vilaikių k.
• Vilgirdaičių (Rucko) dv.
• Vilgirdaičių k.
• Vladislavos (Girvalakių) dv.
• Zažečos dv.
• Čialkų dv.
• Čialkų k.
• Šabiškio vs.
• Šasienių k.
• Šilaliukų k.
• Šilalių k.
• Šulnelių vs.

1934 m. valsčiuje buvę kaimai:

1. Andriūnai
2. Avižiškiai
3. Augmenai
4. Ažaičiai
5. Biliūnai
6. Čelkai
7. Degesiai (Vypalai)
8. Deveikiai
9. Dauderiai
10. Dišliai
11. Gaukiai
12. Grikynė
13. Grubai
14. Januškoniai
15. Juodupė
16. Kabliai
17. Kalveliai
18. Kemeriai
19. Komariškiai
20. Lopai
21. Mikoniai
22. Moniūnai
23. Paberželiai
24. Pagojėliai
25. Pakutėnai
26. Palonai, bažnytkaimis
27. Panekelpiai
28. Pašakniai
29. Pašlapelė
30. Piepaliai
31. Piepaliukai
32. Praščiūnai
33. Randžiai
34. Ritikiai
35. Simuniškiai
36. Sirutiškiai
37. Skemiai
38. Šasienai
39. Šilaliai
40. Šilaliukai
41. Užkapė
42. Užpurvė
43. Vabaliai
44. Vainiūnai
45. Valatkoniai
46. Vardukšniai
47. Vertimai
48. Vilaikiai

Dvarai:

1. Antanava
2. Avižiškiai
3. Bagdonai
4. Berezinė
5. Bučiūnai
6. Čelkai
7. Dakniškės
8. Dišliai
9. Jadvinpolis
10. Marilinė
11. Mederdavas
12. Moniūnai
13. Naulickai
14. Navadolė
15. Pakiršinai
16. Palonai
17. Panekelpiai
18. Pašakiai
19. Praščiūnai
20. Puočgala
21. Sirutiškiai
22. Skapiškiai
23. Treigiai
24. Vabaliai
25. Vainiūnai
26. Valatkoniai
27. Vilaikiai
28. Vilgirdaičiai
29. Vladislava (Girvalakiai)
30. Zažečė

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1894	Komariškiai	Juozas Šarauskas, Lietuvos karininkas, pulkininkas, Skautų sąjungos vyriausiasis skautininkas	1941
1897	Maralinė	Janina Lašienė, gydytoja	1993
1906	Biliūnai	Jurgis Jankus, rašytojas	2002
1914	Kemėrai	Vladas Bložė, veterinaras	1995
1918	Piepaliai	Antanas Butkus, agronomas ir biochemikas	1997
1921	Palonai	Vaclovas Balčiūnas, architektas	1996
1924	Palonai	Vytautas Kazimieras Balčiūnas, architektas	1978
1932	Juodupiai	Vladas Algis Gapšys, inžinierius mechanikas	2019
1932		Stasys Budrys, dailėtyrininkas	1970
1932	Augmėnai	Leonas Jasiulis, dailėtyrininkas	2004
1933		Romualdas Budrys, dailėtyrininkas
1934	Augmėnai	Vincas Kisarauskas, tapytojas	1988
1938	Lopai	, veterinaras
1939		Algirdas Budrys, klarnetininkas
1947	Jaskynė	Kazimieras Kuzminskas, politikas	2023
1949	Palonai	Gintautas Akelaitis, kalbininkas	2020

Šaltiniai

1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
2. https://www.facebook.com/photo/?fbid=466330956806901
3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 583–595 psl.
6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104
7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 584 psl.
8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 589–590 psl.
9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 104–105
10. Baisogalos valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, II t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1933-1934. T. 2: Atskilėlis–Batoras, XVI p., 743 psl.