Situacija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Situacija – , būsena, padėtis, kurioje atsiranda asmuo, gyvūnas, objektas arba reiškinys; asmeniui, gyvūnui, objektui ar reiškiniui konkrečiu momentu reikšminga veiksnių visuma. Ta pati situacija skirtingų asmenų/gyvūnų gali būti vertinama skirtingai, priklausomai ar jie yra situacijos dalyviai, ar stebėtojai; taip pat vertinimas priklauso nuo žinių, , , jausmų, galimybių, pasirenkamo konteksto (pvz., valstybės ekonominė situacija lyginant su kitomis žemyno valstybėmis arba žmogaus teisių apsaugos situacija globaliame kontekste) ir kt.

Situacijos suvokimas gali apimti nebūtinai visus konkrečiu momentu egzistuojančius veiksnius, pvz., tikrinant bilietus viešajame transporte, bilieto rankinėje ieškantis keleivis prisimena, kad įsidėjo bilietą į rankinės kišenę, tuo tarpu kontrolierius šią situaciją vertina kitaip, nes kol kas nežino, ar keleivis tikrai turi bilietą. Jeigu keleivis randa bilietą, abiejų žmonių situacijos suvokimas susivienodina; jeigu neranda, situacijos suvokimas skiriasi, nes kontrolierius gali nuspręsti, kad keleivis apgaudinėja, nors keleivis žino, kad bilietą įsigijo. Socialiniame kontekste, skirtingas situacijos suvokimas gali turėti įtakos konfliktų atsiradimui.

Situacija gali būti priimtina, kuomet atitinka asmens lūkesčius, planus, arba asmuo nepriskiria jai ypatingos svarbos ir yra jai abejingas. Priešingu atveju situacija nepriimtina, ir asmuo gali valingai ar nevalingai siekti ją pakeisti ar pašalinti savo elgesiu, veikla; arba prisitaikyti, keisdamas savo elgesį arba ; arba jei įmanoma, iš situacijos pasišalinti pats; arba tik reaguoti emociškai. Pvz., arachnofobiją turintis žmogus, pamatęs vorą, gali pradėti šaukti (emocinė reakcija), vorą sutraiškyti (tolygu situacijos keitimui arba pašalinimui), bandyti įsiteigti, kad voro nebijo (bandymas adaptuotis) arba išeiti iš tos patalpos (pasišalinimas iš situacijos).

Esant nepriimtinai situacijai, didesnės žinios apie ją duoda prielaidas „teisingesniems“ sprendimams, nors ypatingai bauginančios ar nemalonios situacijos atveju, veikiamas baimės, panikos, pykčio ir kt. emocijų, asmuo atvirkščiai gali priimti neracionalų sprendimą.

Pagal atribucijos teoriją dalis žmonių, vertindami priežastingumą, reiškinių ir elgesio priežastimis laiko situaciją, t. y. išorinius veiksnius, priešingai nei kiti, kurie priežastis priskiria savo asmeninėms savybėms.