Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sibiro trapai - milžiniškas magminių efuzinių, daugiausia bazaltinių, uolienų masyvas, esantis Sibire. Trapai susiformavo permo pabaigoje, triaso pradžioje, prieš maždaug 250-251 mln. metų. Šio masyvo susiformavimas siejamas su masiniu rūšių išnykimu permo-triaso sandūroje. Sibiro trapų susiformavimas yra vienas iš didžiausių vulkaninių įvykių Žemės istorijoje per paskutinius 500 mln. metų. Žodis trapai kilo iš švediško žodžio trappa 'laiptai'. Laiptų pavidalo reljefas yra būdingas Sibiro trapams.

Geografija

Dabar Sibiro trapų bazaltinė lava dengia apie 2 mln. km², tačiau anksčiau, tik susiformavusi, galėjo dengti iki 7 mln. km². Skaičiuojama, kad galėjo išsilieti nuo 1 iki 4 mln. km³ bazaltinės lavos. Sibiro trapai dengia teritorija nuo 50 iki 75 laipsnių šiaurės platumos ir nuo 60 iki 120 laipsnių rytų ilgumos.

Susiformavimas

Sibiro trapai susiformavo dėl ypatingai didelio , kuris yra tam tikro Žemės branduolio vėsimo mechanizmo dalis. taip pat neatmetama ir kita - susidūrimo su asteroidu teorija, nors šios teorijos šalininkų mažai.

Sibiro trapai susiformavo per milijoną ar daugiau metų, išsiveržus lavai iš daugybės angų. Tufo ir kitų piroklastinių uolienų buvimas rodo, kad būta sprogiminių išsiveržimų per arba prieš bazaltinės lavos ištekėjimą. Riolito uolienos buvimas taip pat patvirtina sprogstamuosius išsiveržimus.

Sibiro trapuose, netoli Norilsko susiformavo vienas didžiausių nikelio-vario-paladžio telkinių pasaulyje.