Kvintas Sertorijus Quintus Sertorius m 72 m pr m e romėnų politikas ir karvedys Karinę karjerą pradėjo jau būdamas žinom

Kvintas Sertorijus (Quintus Sertorius, m. 72 m. pr. m. e.) – romėnų politikas ir karvedys.

Karinę karjerą pradėjo jau būdamas žinomas oratorius ir juristas, armijoje tarnavo pas ir vėliau – pas Gajų Marijų. 97 m. pr. m. e. Sertorijus tarnavo karo tribūnu Romos Ispanijos provincijoje (Pirėnų pusiasalis). 91 m. pr. m. e. tapo Gallia Cisalpina (Galijos dalis, esanti Italijos pusėje nuo Alpių) kvestoriumi. Ten buvo atsakingas už armijos rinkimą bei kovoje neteko akies.

Grįžęs į Romą, Sertorijus norėjo tapti tribūnu, tačiau dėl nežinomų priežasčių jam sutrukdė diktatorius Sula.

83 m. pr. m. e. Ispanijos provincijoje tapo prokonsulu. Nors iš pradžių kiti čia esantys Romos valdininkai nepripažino Sertorijui šių pareigų, jis užėmė valdžią armijos pagalba. Norėdamas užsitikrinti visišką provincijos kontrolę, Sertorijus pasiuntė Julijų Salinatorių įtvirtinti perėją per Pirėnų kalnus. Tačiau Salinatorius buvo išdavikiškai nužudytas, ir Sulos pasiųsta Gajaus Anijaus vadovaujama armija prasilaužė į Ispaniją. Sertorijus su savo armija atsitraukė į šiaurinę Afriką. Mauritanijoje sumušė Sulos pasiųstą armiją ir įgijo didelį populiarumą tarp romėnų valdžios nemėgstančių vietinių bei ispanų, buvo vadinamas net „naujuoju Hanibalu“. Karvedžiui pavyko surinkti didžiulę armiją, prie jo prisijungė ir daug romėnų, nemėgusių Sulos valdžios. Su šia armija jis sumušė dar kelis prieš jį pasiųstus Romos karvedžius.

Sertorijus Ispanijoje įkūrė savivaldą, Romos pavyzdžiu suformavo 300 narių senatą. Vietinių gyventojų vaikams įkūrė mokyklą, kurioje jie buvo mokomi taip pat Romos švietimo pavyzdžiu. Ispaniją jis pilnai valdė šešerius metus, iki 77 m. pr. m. e. Šiais metais prie Sertorijaus prisijungė Markas Perpena Ventas su dalimi Romos nobiliteto ir nemaža armija. Tačiau tais pačiais metais iš Romos prieš jį kovoti išvyko Gnėjus Pompėjus Didysis. Jis turėjo padėti anksčiau nesėkmingai maištininkus bandžiusiam įveikti Sulos karvedžiui . Pirmi keli mūšiai buvo sėkmingesni Sertorijui. Netoli Saguntumo jis beveik visiškai sumušė jungtinę Metelo ir Pompėjaus armiją ir privertė Pompėjų prašyti iš Romos pastiprinimų.

Tačiau 72 m. pr. m. e. nesutarimai su pavaldiniais romėnais pasibaigė Kvinto Sertorijaus žmogžudyste. Karvedys buvo nužudytas Marko Perpenos Vento iniciatyva, pakviestas į jo surengtą banketą. Tuo metu nepriklausoma Ispanijos respublika buvo beveik visiškai įkurta, tačiau po Sertorijaus mirties Pompėjui ir Metelui pavyko vėl ją visiškai užkariauti ir prijungti prie Romos.

Nuorodos ir šaltiniai

Plutarcho „Sertorijus“ 2008-01-19 iš Wayback Machine projekto.