Sepija (pigmentas)

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sepija

Sepija (atskiesta)

Sepija, indiškas tušas – raudonai rudas, su nežymiu violetiniu atspalviu pigmentas, gaunamas iš galvakojų moliuskų sepijų (Sepiidae), taip pat – tapybos technika, artima akvarelei ir tušui. Kartais naudojama sausa sepija, kuria , panašiai, kaip pieštuku.

Gamyba

Tikras sepijos pigmentas gaunamas iš sepijų (kartais – aštuonkojų) rašalinių liaukų, kurias moliuskai naudoja gynybai nuo priešų – paskleisdami didelį rašalo debesį ir suklaidindami grobuonis. Rašalinių liaukų išskiriamas pigmentas yra juodas, sudarytas iš smulkių pigmento melanino dalelių, tačiau jį pavirinus su kaustine soda, gaunamas raudonai rudas, sodrios spalvos pigmentas, tinkamas dailei. Šiais laikais vietoje tikros sepijos neretai naudojami kiti rudų atspalvių dažai, pvz., marsas.

Pigmento savybės

Sepijos dažai naudojami mišiniuose su vandeniu, panašiai, kaip akvarelė, neretai tapoma kartu su tušu ar akvarele, pastarojoje kartais naudojama vietoje rudų dažų. Pigmentas gana neatsparus šviesai, nuo per kelerius metus išblunka, keičia savo , tačiau blankiai apšviečiami paveikslai, tapyti sepija, išlieka šimtmečius. Tapant aliejumi, sepija beveik nenaudojama, tačiau kartais naudojama kartu su pastele. Iš koncentruotos sepijos būna daromos kreidelės, kuriomis panašiai, kaip .

Naudojimas

Sepijos dažus naudojo dar senovės romėnai, šie dažai gana populiarūs buvo ir viduramžiais, tačiau visą tą laiką daugiausiai naudojami kaip rašymui skirtas rašalas.

Dailėje sepija ėmė plisti nuo XVIII a., kai pradėta naudoti kartu su akvarele vietoje rudų (plautų) medžio suodžių, o XIX a. tapo vienu iš plačiai paplitusių dažų. Populiarėjant fotografijai, sepija pradėta plačiai naudoti nuotraukoms tonuoti – ja nudažytos nespalvotos nuotraukos įgyja daug natūralesnius atspalvius, nei nespalvotos. Šiuo metu sepiją dažniausiai naudoja akvarelistai bei fotografai, kuriantys menines nuotraukas.