Senųjų Trakų piliavietė

Senųjų Trakų piliakalnis
Benediktinų vienuolynas piliavietėje
Senųjų Trakų piliakalnis
Koordinatės	54°36′18.1″ š. pl. 24°59′4.2″ r. ilg. / 54.605028°š. pl. 24.984500°r. ilg. / 54.605028; 24.984500
Vieta	Trakų rajonas
Seniūnija	Senųjų Trakų seniūnija
Plotas	150x130
Naudotas	XIII a. pabaiga – XIV a.
Žvalgytas	1955
Tirtas	1994–1997 m.
Registro Nr.	AR1249 / 30354, 30355, 3526 /A1956K

Senųjų Trakų piliavietė su papiliu ir gyvenviete – piliavietė ir papilys (unikalus objekto MC kodas 30355) Trakų rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Senųjų Trakų, Senųjų Trakų seniūnija, 600 m į pietus nuo geležinkelio pervažos.

Piliavietė

Piliavietė iš pietų pusės

Piliavietė įrengta nedidelėje aukštumoje, bevardžio ežerėlio vakariniame krante. Aikštelė keturkampė, pailga vakarų – rytų kryptimi, 150x130 m dydžio. Ją iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia 40 m pločio, 6-8 m gylio griovys, viršutinėje dalyje grįstas akmenimis, buvęs užpildytas vandeniu.

Piliavietė labai apardyta joje stovėjusių įvairių pastatų bei čia vykusios ūkinės veiklos. Šiaurės vakarinėje aikštelės dalyje ant 2 m aukščio kalvelės stovi 1899 m. pastatyta Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia bei po 1770 m. statytas vienuolyno pastatas, šiaurės rytų dalyje – medinis sandėlis. Šiaurinėje pusėje griovys užpiltas įrengiant įvažiavimą į piliavietę. Aikštelė dirvonuoja, jos pietiniame, vakariniame ir šiauriniame kraštuose auga didelės liepos.

Tyrimai

1955 m. piliavietę žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

1994–1997 m. Albinas Kuncevičius įvairiose piliavietės vietose ištyrė bendrą 355 m² dydžio plotą. Aikštelės pakraščiuose, 0,5-1,5 m gylyje aptikta pilį juosusi 2 m storio bei 4 m aukščio iš stambių akmenų ir plytų mūryta siena. Ji buvo dengta lovinėmis . Nustatyta, kad pilis statyta negyvenamoje vietoje, sienos mūrytos kalvos terasoje. Pastačius sienas nukasta aukštesnė centrinė kalvos dalis užpilant sienas iš vidaus ir taip išlyginant pilies kiemą. Vidinėje sienų pusėje buvo medinės galerijos, kurių vietoje susiformavusiame kultūriniame sluoksnyje aptikti 102 geležiniai arbaletiniai strėlių antgaliai, 4 lanko strėlių antgaliai, peiliai, cilindrinės spynos, raktai, žirklės, žiedai, apyrankė, moliniai verpstukai, žiestos keramikos. Piliavietės centrinėje dalyje rastas rytų – vakarų kryptimi einantis griovys leidžia spėti, kad pilis turėjo priešpilį (greičiausiai pietinėje dalyje). Piliavietės kultūrinį sluoksnį dengia 1 m storio XV a. – XVIII a. benediktinų vienuolyno laikų sluoksnis su to meto radiniais.

Piliavietė datuojama XIII a. pabaiga – XIV a. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 2008-02-13; Nr. 155. Paminklo teritorijos plotas 7,91 ha.

Gyvenvietė

Į pietus nuo piliavietės, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1995–1996 m. Joje rastas iki 1,5 m storio XIV a. kultūrinis sluoksnis su geležiniais arbaletiniais strėlių antgaliais, peiliais, ylomis, , grandininių šarvų fragmentais, žalvarinėmis segėmis, pakabučiais, apyrankėmis, auskaru, kryželiu, akmeniniais galąstuvais, žiesta keramika.

Piliavietės planas (1827 m.)

Istorija

Trakų pilies istorija nėra labai aiški, nes iki šiol nesutariama, kuri – Senųjų ar dabartinių Naujųjų Trakų pilis minima XIV a. pabaigoje. Kęstučiui priklausanti Trakų pilis paminėta 1375 m., kai kryžiuočiai žygio į Lietuvą metu priešais pilį buvo įsirengę nakties stovyklą. 1377 m. vasario mėnesį jie puolė naują Trakų pilį. 1382 m. liepos 20 d. pilis pasidavė kryžiuočių remiamam Jogailai, kuris ją atidavė Skirgailai. Netrukus Kęstutis nesėkmingai ją bandė atsiimti. 1383 m. rugsėjo 12 d. pilis po mūšio, kurio metu ją iš dviejų pusių daužė bombardos, pasidavė kryžiuočių remiamam Vytautui. Jam paremti kryžiuočiai pilyje paliko Jono Rabės vadovaujamą 60 vyrų įgulą. Pilį po poros savaičių puolė Jogailos ir Skirgailos vadovaujama Lietuvos kariuomenė. Po 6 savaičių (nuo rugsėjo 24 iki lapkričio 3 d.) trukusios apgulos, kurios metu buvo naudojamos mūro griovimo mašinos, pilis pasidavė, kryžiuočių įgula pasitraukė į Prūsiją. Pilis buvo smarkiai apgriauta, nuvirto virvės ilgio (17 m) jos sienos dalis. 1390 m. kryžiuočiams puolant Vilnių, pilį sudegino Skirgaila. 1405 m. didysis kunigaikštis Vytautas pilį atidavė benediktinų vienuolynui, pastatė bažnyčią.

Aplinkiniai piliakalniai
	Trakų pilis 5,5 km	Varnikų piliakalnis 6 km	Neravų piliakalnis 12 km
	Strėvos piliakalnis 18 km		Papiškių piliakalnis 26 km
	Žuklijų II piliakalnis 22 km	Tetervinų piliakalnis 32 km	Sangėliškių piliakalnis 38 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai

1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 151 (Nr. 663)

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.193
• Kultūros vertybės pagrindinis dosjė. Senųjų Trakų piliavietė su papiliu A1956K. Kultūros paveldo centras, Archeologijos paveldo institutas.
• Vytautas Daugudis. Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos instituto mokslinio bendradarbio V. Daugudžio 1989.I.17 ir 20 d.d. išvykos į Senuosius Trakus (Trakų raj.). ataskaita. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b. 1507.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės ir sen. gyvenvietės tyrinėjimai 1994 metais (Trakų r.) T.1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2325.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės ir sen. gyvenvietės tyrinėjimai 1994 metais (Trakų r.) T.2. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2326.
• Albinas Kuncevičius. 1995 m. Senųjų Trakų piliavietės (Trakų r.) archeologinių tyrimų ataskaita T.1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2571.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės (Trakų r.) 1995 m. tyrimai T.2. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2572.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės archeologinių tyrimų ataskaita. (Trakų r., 1996 m.). T.1. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2756.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės (Trakų r.) 1996 m. tyrimai. T.2. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2757.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės 1997 metų archeologiniai tyrimai (tekstas). Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2900.
• Albinas Kuncevičius. Senųjų Trakų piliavietės 1997 metų archeologiniai tyrimai (brėžiniai). Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.2901.
• Birutė Lisauskaitė. Senųjų Trakų piliavietės, AR 1249 mažos apimties archeologinių tyrimų ataskaita, 1998 m. Lietuvos istorijos instituto rankraštynas, f.1, b.3095.
• Gintautas Rackevičius. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius, 2002, p. 177–180.
• Justina Poškienė. Trakų pilių ir miesto viduramžių keramika (XIV a. – XVI a. I pusė). Daktaro disertacijos autoreferatas, Vilnius, 2002, 44 p.
• Justina Poškienė. Senųjų Trakų pilies senovės gyvenvietės ir benediktinų vienuolyno buitinė keramika (XIV a. – XVII a. pirmoji pusė) // Lietuvos istorijos metraštis. V., 1998. P. 5-23.
• Justina Poškienė. Senųjų Trakų XIV a. keramika // Lietuvos istorijos metraštis. V., 1995. P. 15-28.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Lietuvos piliakalniai. Senieji Trakai
• Hillforts.eu open data repository