Sensacionalizmas

Sensacionalizmas (nuo lot. sensatio, 'pojūtis') – žiniasklaidos priemonių redakcijų taikomas būdas nušviesti įvykių naujienas ir temas, kai tekstas yra perdedamas, įvykių įspūdžiai pateikiami šališki, privedantys prie manipuliacijos istorijos tiesa. Sensacionalizmo idėja yra pateikti hiperbolizuotą informaciją apie nereikšmingus dalykus ir įvykius, kurie nedaro jokios įtakos visai visuomenei, tačiau žadina žiniasklaidos produktų vartotojų . Šališkas naujienų, vertingų temų pristatymas trivialiai ar geltonosios spaudos maniera prieštarauja profesionaliosios žurnalistikos standartams.

Garsaus skandalo herojai – Bilas Klintonas ir Monika Levinski (1997)

Istorija

Niujorko universiteto žurnalistikos ir masinės komunikacijos profesorius Mitchell Stephens savo knygoje „A History of News“ pažymi, kad sensacionalumas buvo sutinkamas jau Senovės Romos „“ („Romos žmonių kasdieniai įvykiai“) – lentelėse su įrašais, kurie yra oficialūs romėnų naujienų šaltiniai nuo Julijaus Cezario laikų. Tokie pranešimai su iškraipytais faktais buvo skirti neraštingiems visuomenės sluoksniams. Taip pat sensacionalizmo pavyzdžių galima rasti XVI–XVII a. knygose, kurių tikslas buvo „pristatyti moralės pamokas“. Anot M. Stephens, naujienų sensacingumas galėjo padėti leidiniams pritraukti naują auditoriją, nes naujienos tapo įdomios žemesnei klasei, kuriai trūko patikimos informacijos apie politiką ir ekonomiką. Sensacionalumas tam tikru mastu prisidėjo prie to, kad padidėjo skaitytojų susidomėjimas naujienomis.

Metodai ir tikslai

Sensacionalizmo metodai apima sąmoningą įvykio reikšmės mažinimą, emocijų lygį, faktų nenuoseklumą, tyčinį informacijos nutylėjimą, nepagrįstumą ir veiksmus, skirtus patraukti auditorijos dėmesį. Nereikšminga informacija ir įvykiai kartais pateikiami iškreiptai ir perdėtai kaip svarbūs. Tai dažnai apima pasakojimus apie asmenų ar nedidelių žmonių grupių veiksmus, kurie, palyginti su tikrai reikšmingais, globaliais įvykiais, yra visiškai nesvarbūs. Be to, vien tik tokios istorijos negali paveikti visuomenės, jos pateikiamos taip, kad pritrauktų skaitytojų dėmesį.

Nors žiniasklaidos priemonės turi laikytis laisvo žodžio principų, tačiau neretai nuo jų nukrypsta ir gali atstovauti tam tikriems interesams. Žiniasklaidos turinys yra labai sąlygojamas socialinio konteksto, nes vyrauja supratimas, kad sensacijos patinka žiniasklaidos vartotojams, kad būtent jos užkabina ir pritraukia. Vienas pagrindinių sensacionalizmo tikslų yra padidinti arba skaitytojų skaičių, dėl ko pabrangsta reklamos paslaugos leidinyje ir padidėja pelnas. Tradicinės informavimo priemonės suvokia reitingų reikšmę, todėl žurnalistai ieško būdų, kaip patenkinti auditorijos norus, nes tai svarbu siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą bei sėkmę.

Kartais dėl siekiamos materialinės naudos gali būti prarandamas žiniasklaidos objektyvumas. Viena iš žurnalistikos sričių politinėje ir socialinėje žiniasklaidoje yra , kuris turėtų būti atliekamas remiantis faktais, dokumentais ir kitais įrodymais. Žurnalistus ir redaktorius dažnai apkaltina sensacijų vaikymusi ir šmeižtu tie, kurių reputacijai buvo pakenkta tyrimo metu. Tačiau žurnalistai turi teisę atskleisti bet kieno reputaciją menkinančius faktus, jei šie patvirtinami neginčijamais įrodymais. Nepaisant to, žurnalistai kartais klaidingai remiasi nepatikima informacija iš nepatikimų šaltinių, kurie žiniasklaidą naudoja asmeninės naudos siekimui, taip pat šmeižto ir spaudimo aukoms bei liudytojams paveikti.

Kai kuriais atvejais žiniasklaida gali publikuoti medžiagą tik norėdama sukurti „įdomią istoriją“, nesiremdama faktais ir socialine reikšme. Taigi, politologai kartais ginčijasi dėl JAV vyriausybės sprendimo, kuriuo remiantis buvusiam prezidentui Ričardui Niksonui buvo paskelbtas nepasitikėjimas, pagrįstas Votergeito skandalu. Šis skandalas savo ruožtu lėmė atsiradimą naujos žiniasklaidos taktikos, išreikštos neigiamos informacijos apie tuos politikus ir kitus asmenis skleidimu, kai jiems nereiškiamos pirmaujančių žiniasklaidos priemonių redaktorių simpatijos (kaip buvo Niksono atveju).

Kitas sensacionalizmo įrankis yra šališkas politinio įvykio ar figūros aprašymas arba vienos problemos pusės nušvietimas, tuo pat metu nutylint apie kitą, sukuriant tam tikrą šios figūros ar įvykio įvaizdį, naudingą žiniasklaidai, neproporcingai įvykį. Sensacionalizmo tema dažnai yra sudėtingos temos ir klausimai, pavyzdžiui, verslo, ekonomikos, mokslo ir panašūs aspektai. Savo ruožtu, temas, kurios sukelia stiprias emocijas, galima publikuoti be tinkamo patvirtinimo ir įrodymų. Tai yra dar vienas sensacionalizmo aspektas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad auditorija susidarytų tam tikrą nuomonę apie problemą.

Pavyzdžiai

Sensacionalizmui galima priskirti Levinski skandalą, susijusį su JAV prezidentu Bilu Klintonu ir eiline darbuotoja Monika Levinski, „amžiaus bylą“ dėl dvimetės mergaitės Caylee Anthony mirties, čiuožėjų konkurenčių Tonya Harding ir Nancy Kerrigan konfliktą, berniuko pabėgėlio Elián González priverstinį grąžinimą iš JAV tėvui Kuboje, futbolo žvaigždės bylą dėl buvusios žmonos nužudymo.Lietuvoje pagarsėjo byla, susijusi su Garliavos pedofilijos skandalu.

Šaltiniai

1. Fairness and Accuracy In Reporting. Accessed 2011-06.
2. Stephens, Mitchell (2007). A History of News. New York: Oxford University Press.
3. Thompson, John (June 22, 1999). "The Media and Modernity". In Mackay, Hugh; O'Sullivan, Tim (eds.). Sage Publications Ltd.
4. Sensationalism | Definition of Sensationalism by Merriam-Webster
5. Sensationalism, Newspaper Profits and the Marginal Value of Watergate http://econpapers.repec.org/article/oupecinqu/v_3a25_3ay_3a1987_3ai_3a1_3ap_3a135-44.htm
6. Уотергейтский скандал http://ria.ru/spravka/20140809/1019182461.html
7. Casey Anthony trial: Media frenzy at new heights 2013-10-20 iš Wayback Machine projekto. Accessed 2012
8. Elian Gonzalez and "The Purpose of America": Nation, Family, and the Child-Citizen 2012-09
9. The Five Hardest Lessons from the O.J. Trial Accessed 2012-09
10. Garliavos istorija: 15 svarbiausių įvykių. 15min.lt

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.