Senoji KatinautiškėSenoji Katinautiškė iš vakarųSenoji Katinautiškė55 16 12 š pl 26 37 34 r ilg 55 270 š pl 26 626 r ilg

Senoji Katinautiškė

Senoji Katinautiškė

55°16′12″š. pl. 26°37′34″r. ilg. / 55.270°š. pl. 26.626°r. ilg.

Apskritis

Utenos apskritis

Savivaldybė

Ignalinos rajono savivaldybė

Seniūnija

Didžiasalio seniūnija

Gyventojų

4

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Senóji Katinaũtiškė
Kilmininkas:	Senõsios Katinaũtiškės
Naudininkas:	Sẽnajai Katinaũtiškei
Galininkas:	Sẽnąją Katinaũtiškę
Įnagininkas:	Seną́ja Katinaũtiške
Vietininkas:	Senõjoje Katinaũtiškėje

Istoriniai pavadinimai

lenk. Kaczanowszczyzna Stara

Senoji Katinautiškė – kupetinis kaimas Ignalinos rajono savivaldybės rytuose, 5 km į pietus nuo Tverečiaus, Svylos pakrantėje, šalia kelio Adutiškis–Jakeliai–Tverečius–Vidžiai . Piečiau kaimo telkšo Katinautiškės ežeras, šiauriau – Petrošiūnų ežeras (abu maži, pelkėti).

Architektūra

Senoji Katinautiškė – architektūros paminklas, dvylikos sodybų kupetinis kaimas. Yra 9 paminklinės sodybos, 26 pastatai, pastatyti XX a. pr. Kaimo centre yra keturkampė aikštė apie kurią namai sustatyti šonais arba galais. Aikštės vakaruose – kapinaitės. Pirkios dvigalės, labai išpuoštos kiaurapjūviais ornamentais. Trobesiai maži, tvartai vienos patalpos, kluonai pėdinės sąrangos, su šoninėmis durimis.

Istorija

Senoji Katinautiškė šaltiniuose minima nuo 1775 m., priklausė Dysnų dvaro Astraviškių palivarkui. Susidarė iš 2 sodybų, laikytų Petrošiūnų užusieniu. Iki XIX a. vadintas Katinautiškėmis, o XIX a. 2 pusėje greta įsikūrus Naujajai Katinautiškei pradėtas vadinti Senąja Katinautiške. 1870 m. kaime buvo 6 sodybos – 4 valstiečių, 2 rekrutų. XIX a. pab. – XX a. pr. kaimas ėmė plėstis, 1939 m. jame buvo 13 sodybų. Per Pirmąjį pasaulinį karą Senoji Katinautiškė buvo sudeginta, bet iki 1940 m. atstatyta. Po Antrojo pasaulinio karo užstatymas menkai tepakito.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.

1905 m.

1931 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1986 m.

68

50

46

30

24

21

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

-

18

10

3

4

-

Šaltiniai

Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
„Objekto Nr. 10315 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
Senoji Katinautiškė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Senoji Katinautiškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 653
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .

[2] „Objekto Nr. 10315 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

[3] Senoji Katinautiškė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012

[4] Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.

[5] Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.

[1959-70sur-6] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-8] Senoji Katinautiškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 653

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[12] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.