Švytintis kelias isp Sendero Luminoso keč K anchaq Ñan oficialiai Peru komunistų partija isp Partido Comunista del Perú

Švytintis kelias (isp. Sendero Luminoso, keč. K'anchaq Ñan), oficialiai – Peru komunistų partija (isp. Partido Comunista del Perú, PCP) – partizaninė maoistų organizacija, veikianti Peru nuo 1980 m. Siekia įvykdyti revoliuciją ir nuversti buržuazinę Peru valdžią ir įvesti Naująją Demokratiją. Švytintis kelias teigia atstovaujantis Peru varguomenei, indėnams. Organizaciją įkūrė ir jos lyderiu ilgą laiką buvo Abimael Guzmán, kuris suimtas 1992 m.

Švytintis kelias kritikuojamas dėl brutalumo, terorizmo, smurto aktų prieš politikus, verslininkus. Švytintį kelią pasmerkusios ir jo finansavimą uždraudusios daugelis tarptautinių organizacijų.

Susikūrimas

Pavadinimas „Švytintis kelias“ kilo iš Peru komunistų partijos įkūrėjo José Carlos Mariátegui frazės: „Marksizmas-leninizmas atvers švytintį kelią į revoliuciją“. Šią maksimą pradėjo vartoti Peru komunistų veikėjai. Komunistų pasekėjai pradėti vadinti senderistais. Tačiau Švytintis kelias laiko save Peru komunistų partijos atšaka ir naudoja komunistų pavadinimą.

Organizacija kurtis pradėjo XX a. šeštajame dešimtmetyje. Ją subūrė filosofijos profesorius Abimael Guzmán, senderistų vadinamas Presidente Gonzalo. Jis propagavo maoistinę militaristinę doktriną. Švytintis kelias tapo Peru komunistų partijos „Raudonoji vėliava“ kuri atsiskyrė nuo pagrindinės partijos, atšaka. Organizacijos pradžia užsimezgė Ajakučo San Cristóbal of Huamanga universitete, kuriame filosofiją dėstė Gusmanas. 1973–1975 m. Švytinčio kelio idėjos plito per studentų tarybas Uankajo, , Limos inžinerijos bei seniausiame Amerikoje, San Markoso universitete. Vėliau daugelis komunistines idėjas palaikiusių studentų paliko universitetus ir aktyviai įsijungė į organizacijos veiklą.

1980 m. Ajakuče pradėti rengti suvažiavimai, vadinti Centrinio Komiteto pleneru. Suformuotas revoliucinis direktoratas, pradėtas ginklavimasis. Buvo įkurta Pirmoji karinė mokykla, kurioje vyko taktiniai ir kariniai apmokymai.

Partizaninis karas

1980 m. Peru karinė vyriausybė po ilgos pertraukos leido surengti rinkimus. Švytintis kelias atsisakė juose dalyvauti ir ragino boikotuoti rinkimus. Partizanai pasitraukė į kalnus ir pradėjo ruoštis karui. 1980 m. gegužės 17 d., prezidento rinkimų išvakarėse oganizacijos nariai sudegino rinkimines urnas Čusči mieste. Tai buvo Švytinčio kelio karinis aktas. Tačiau į miestą buvo atgabentos naujos urnos ir išpuolis buvo beveik nepastebėtas žiniasklaidos. Nepaisant to, organizacija vis labiau stiprėjo Ajakučo departamente, į savo pusę palenkė daugelį valstiečių, o prieštaraujančius nužudė, nuteisę liaudies teismuose. Dažnomis partizanų aukomis tapdavo gyvulių prekeiviai. Taip pat senderistų taikiniais būdavo vargingų kaimiečių nemėgstami turtingesni prekybininkai, valstybinių ūkių vadovai. Dėl to Švytintis kelias susilaukė vis daugiau varguomenės palaikymo Ajakučo, Apurimako, Uankavelikos departamentuose, tačiau tik retas valstietis prisijungdavo prie judėjimo.

Ilgą laiką vyriausybė ignoravo Švytinčio kelio veiklą, jie buvo vadinami lunatikais, banditais, narkoteroristais. Civilinis prezidentas Fernando Belaúnde Terry nenorėjo užleisti valdžios karinei chuntai, kol 1985 m. po perversmo buvo pašalintas. Sumaištis vyriausybėje taip pat leido senderistams laisvai veikti. 1981 m. gruodžio 29 d. trys departamentai (Ajakučo, Apurimako, Uankavelikos) paskelbti kritine zona ir suteikta daugiau laisvės armijos veiklai. Kariai šia laisve pradėjo piktnaudžiauti: suiminėjo nekaltus žmones, vykdė prievartavimus, išniekinimus. Per keletą žudynių armija išžudė ištisus kaimus. Kariai pradėjo nešioti juodas kaukes, siekdami, kad nebūtų atpažinti darantys nusikaltimus.

Kai kur valstiečiai pradėjo formuoti prieš Švytintį kelią nukreiptus judėjimus, vadinamus Ronda Campesina. Jie buvo menkai ginkluoti ir organizuoti. 1983 m. prasidėjo susirėmimai tarp rondų ir partizanų. Senderistai dažnai būdavo žiauriai žudomi, atliekamos viešos mirties bausmės. Kaip atsakas į vieno senderistų lyderio Olegario Curitomay nužudymą, buvo partizanų mačetėmis išžudyti keli kaimai. Vėliau senderistai įvykdė dar kelias žudynes (garsiausios – Lucanamarca).

Švytintis kelias veikė ne tik periferijoje, bet ir Limoje. Buvo rengiami pasikėsinimai, gaisrai, atjunginėjama elektra, sudeginta Bayer gamykla. Vykdyti Acción Popular partijos būstinės sprogdinimai ir kt. Paskutinis Švytinčio kelio teroristinis išpuolis Limoje įvyko 1992 m. kai Taratos gatvėje padėta bomba nužudė 40 žmonių. Švytinčio kelio taikiniais buvo politinių partijų lyderiai, vyriausybės nariai, kunigai.

1991 m. Švytintis kelias kontroliavo daugelį centrinės ir pietų Peru sričių. Nepaisant to, maoizmo idėjos nebuvo populiarios tarp žmonių. Gyventojai priešinosi brutalioms senderistų vykdomoms žudynėms ir dažnai būrėsi į rondas. Senderistai taip pat uždarinėjo kaimo turgus, draudė šventes, alkoholio prekybą todėl tapo liaudyje labai nepopuliarūs.

Nuosmukis

1991 m. Peru prezidentas Alberto Fujimori legalizavo Rondas Campesinas, ir oficialiai jas įvardino kaip Savigynos komitetus. Jiems suteikta ginkluotė, pradėti apmokymai. Pasak Peru vyriausybės, 2005 m. šalyje buvo 7226 komitetai. Į Ajakučą įvestos gausios ir gerai ginkluotos armijos pajėgos. Tačiau armija vėl pradėjo kaimų naikinimą ir nekaltų gyventojų suėmimus. Iš nacionalinės žvalgybos suformuota Grupo Colina įvykdė La Kantutos ir Barrios Altos žudynes.

1992 m. rugsėjo 12 d. Peru policija suėmė Gusmaną ir kelis kitus organizacijos lyderius. Suėmimas įvyko Limoje, viename bute, kuriame slėpėsi Gusmanas. Po suėmimo Švytinčio kelio veikla susilpnėjo, organizacija pradėjo veikti atskiroms grupėmis. Judėjimo lyderiu tapo Óscar Ramírez (Comrade Feliciano), kurį Peru pajėgos suėmė 1999 m. Švytintis kelias lokalizavosi Ajakučo departamente ir atokiose vietovėse.

2003 m. senderistai paėmė į nelaisvę 68 Argentinos kompanijos Techint darbuotojus ir 3 policininkus. Vėliau įkaitai paleisti, kaip manoma, kompanijai sumokėjus išpirką.

2000–2003 m. suimta keletas Švytinčio kelio lyderių. 2003 m. sugriauta eilė partizanų stovyklų, suimti nariai, išvaduota ~100 vergais paimtų indėnų. 2003 m. senderistai įvykdė 96 užpuolimus, 9 žmonės buvo nužudyti, 6 partizanai nužudyti, 209 suimti.

2004 m. sausį išplatinta vaizdo medžiaga, kurioje asmuo, prisistatantis vienu organizacijos lyderių, Comrade Artemio, grasina teroristinėmis atakomis ir reikalauja Švytinčio kelio lyderių amnestijos. 2005 m. gruodžio 22 d. senderistai įvykdė išpuolius prieš policiją Uanuko departamente. Iki dabar tęsiasi organizacijos narių suėmimai.

2001–2003 m. Peru partizaninio karo tyrimus vykdė . Jos duomenimis, Švytintis kelias kaltas dėl 31 331 žmonių aukų.

Nuorodos

Švytinčio kelio tinklalapio archyvas (iki 1990 m.) 2007-01-19 iš Wayback Machine projekto.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.