Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Sen Pjeras (pranc. Saint-Pierre) – miestas Martinikoje (Prancūzijos užjūrio valda), salos vakarinėje pakrantėje, Pelė ugnikalnio papėdėje (už 8 km). Apskrities centras. Veikia katalikų katedra, vulkanologijos muziejus, Polio Gogeno namas–muziejus, miesto teatro liekanos. Verčiamasi daugiausia turizmu.

Sen Pjeras Saint-Pierre
Sen Pjeras ir Pelė ugnikalnis

Sen Pjeras 14°44′30″ š. pl. 61°10′30″ v. ilg. / 14.74167°š. pl. 61.17500°r. ilg. / 14.74167; 61.17500 (Sen Pjeras (Martinika))

Laiko juosta: (UTC-4)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Martinika
Kantonas
Apskritis

Įkūrimo data	1635 m.

Gyventojų (2013)	4 344
Plotas	38,7 km²
Tankumas (2013)	112 žm./km²

Vikiteka	Sen Pjeras

Istorija

Sen Pjerą 1635 m. įkūrė prancūzų keliautojas Pierre Belain d’Esnambuc. Tai buvo pirmoji nuolatinė prancūzų kolonija Martinikoje. 1763 m. netolimame Le Trua Ile miestelyje gimė būsimoji Napoleono žmona Žozefina Bogarnje. 1780 m. uragano metu beveik 8 m aukščio bangos miestą sunaikino. Vėliau jis atkurtas, suklestėjo kaip svarbus uostas, pro kurį gabentas cukrus. Atidaryta pirmoji saloje romo varykla. Veikė botanikos sodas, teatras, įrengta daug vilų. Sen Pjeras buvo Martinikos administracinis centras, dar vadintas „Karibų Paryžiumi“.

1902 m. gegužės 8 d. Sen Pjeras buvo sunaikintas Pelė ugnikalnio išsiveržimo (piroklastų srauto). Žuvo ~30 tūkst. žmonių, žinomi tik 2 išsigelbėję asmenys (batsiuvys ir nusikaltėlis). Sen Pjeras po išsiveržimo neatsigavo, Martinikoje iškilo For de Fransas.

Vaizdas nuo krantinės
Katedra
Sen Pjeras po išsiveržimo
Sen Pjeras po išsiveržimo