Sen Lo

Sen Lo (pranc. Saint-Lô) – miestas šiaurės vakarų Prancūzijoje, Normandijoje, Kotanteno pusiasalyje, prie upės. Manšo departamento centras. Keliai į Šerbūrą, , , , . Elektrotechnikos, elektronikos, siuvimo, kosmetikos, maisto (pieno) pramonė, automobilių kėbulų gamyba. Žemės ūkio produkcijos prekyba. Turizmas. Apylinkėse plėtojama .

Sen Lo pranc. Saint-Lô
Miesto reginys
Sen Lo 49°07′0″ š. pl. 1°05′0″ v. ilg. / 49.11667°š. pl. 1.08333°r. ilg. / 49.11667; 1.08333 (Sen Lo)
Laiko juosta: () ------ vasaros: ()
Valstybė	Prancūzija
Regionas	Normandija
Departamentas	Manšas
Gyventojų (2021)	19 373
Plotas	23,2 km²
Tankumas (2021)	835 žm./km²
Altitudė	14 m
Vikiteka	Sen Lo

Veiki dailės (yra XVI a. gobelenų), Normandijos bokažo muziejai, biblioteka, teatras. Yra XIII a. gotikinė Švč. Dievo Motinos bažnyčia, viduramžių įtvirtinimų liekanos.

Istorija

Galų-romėnų laikais vietovė vadinta Briovera (lot. Briovera), bet VIII a. pervadinta čia gyvenusio Kutanso vyskupo Šv. Laudo garbei. 890 m. miestą nusiaubė vikingai. Sen Lo buvo svarbus Normandijos įtvirtintasis miestas, iki 1576 m. priklausęs Kutanso vyskupams. Nusiaubtas per 1337−1453 m. Šimtametį karą, o 1562 m. užimtas hugenotų. 1795 m. Manšo departamento sostinė iš Kutanso perkelta į Sen Lo.

XIX a. pr. įrengtas kanalas link Kotanteno pusiasalio uostų, o 1858 m. nutiestas Paryžiaus–Šerbūro geležinkelis.

Per II pasaulinį karą, 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, Sen Lo miestas buvo visiškai sugriautas. Liepos 18 d. užimtas amerikiečių. Po 1948 m. miestas atstatytas (įskaitant bažnyčią ir viduramžių įtvirtinimus).

• Sen Lo griuvėsiai po II pasaulinio karo
• Varpinė
• Švč. Dievo Motinos bažnyčia
• Beševelio gatvė

Šaltiniai

1. Saint-Lô, citypopulation.de
2. Saint-Lô. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
3. Saint-Lô. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.