Semeliškių varpas

Semeliškių varpas – respublikinės reikšmės kultūros paminklas, esantis Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje, antras pagal senumą varpas Lietuvoje datuojamas 1442 m. (seniausias, datuojamas 1420 m., yra laikomas Lietuvos nacionaliniame muziejuje). Iš kitų varpų Semeliškių varpas išsiskiria savo forma – jis primena iš šiaudų pintus avilius, į apačią išplatėja. Varpo aukštis – 53 cm, skersmuo – 55 cm, svoris – 123 kg.

Senasis varpas, žvelgiant iš lauko, nuo šventoriaus vartų

Šis varpas yra įtrūkęs, dėl to itin saugojimas ir šiuo metu nenaudojamas. Būdamas svarbia praeities vertybe varpas tapo Semeliškių miestelio simboliu – dailininko Rolando Rimkūno parengtas herbo maketas priimtas 2002 m. Žaliame fone vaizduojamas auksinis varpas, prie kurio dera lenkta S linija, įamžinanti per Semeliškes tekančią Strėvą.

Semeliškių varpas yra Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčios varpinėje (dešinėje)

Varpas nuliedintas 1442 m. ir dedikuotas Vytautui Didžiajam. Nors šiuo metu šis varpas yra Semeliškėse, pirminė jo vieta nėra žinoma. Manoma, kad varpas galėjęs kabėti kurioje nors Vidurio Lietuvos arba dabartinės Baltarusijos ribose buvusioje Rytų Lietuvos bažnyčioje. Žinoma, kad 1915 m. varpas buvo evakuotas į Rusiją, o 1927 m. sausio 25 d. atgabentas į Semeliškes.

Ant žalvarinio varpo išlieta dviem virvelės pavidalo rumbais įrėminta juosta, kurioje kampuotais gotikiniais rašmenimis įspaustas lotyniškas kreipimasis ir pagaminimo data: „[Karaliau], ateik pas mus su taika. 1442 Vieš[paties] metais“. Toks išlietas varpo tekstas – maldos meldimas – nurodo varpo paskirtį: jis turėjęs skambinti „Viešpaties Angelo“ maldai ir buvo vadinamas „Taikos varpu“. Viduramžiais ir renesanso epochoje pagaminti varpai su tokiu lotynišku kvietimu yra išlikę ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje, Vengrijoje, Lenkijoje.

Šaltiniai

1. Elektrėnų kronika. Ką mena seniausias savivaldybėje varpas?

• "Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia", Semeliškių Šv. Lauryno parapijos leidinys, 2011 m., 10 ir 14 psl.