Savišvieta

Savišvieta – nuolatinis savarankiškas , tenkinantis žmogaus profesinius, asmeninius bei dvasinius poreikius. Savišvieta apima savarankiškos fizinės ir protinės veiklos įgūdžių lavinimą, pažintinių gebėjimų ugdymą, kuris grindžiamas tiek gautomis žiniomis, tiek įgyta praktine patirtimi. Tai skatina socialinę integraciją, padidina asmens konkurencingumą darbo rinkoje ir gerina jo įsidarbinimo galimybes. Be to, savišvieta padeda žmogui socializacijos procese, t. y. padeda formuoti žmogų kaip visuomenės narį, kuris stengiasi ne tik perimti socialines ir kultūrines vertybes, bet ir save realizuoti visuomenėje.

Savišvietos pagrindiniai šaltiniai: bibliotekos, muziejai, teatrai, kino teatrai, žiniasklaida, literatūra, internetas, įvairūs būreliai, paskaitos, kursai, seminarai, atvirasis ir nuotolinis mokymas. Savišvietos būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka arba kaip studijų programos dalis – aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

Šaltiniai

1. Savišvieta. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.
2. „Savišvieta“. www.infolex.lt. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.
3. Holistinis mokymasis. Vytautas Magnus University.. Nuoroda tikrinta 2022-10-23.