Savitaras

Savitaras (skr. सवितृ = IAST: Savitṛ) – vedinė dievybė, siejama su Saule. Minimas Rigvedoje 170 kartų, jam paskirta 11 giesmių. Savitaras dažnai vartojamas kaip Saulės (Sūrja) epitetas, bet neretai ir nuo jos atskiriamas – Sūrja labiau siejama su dangaus kūnu, o Savitaras – su gaivinančia, dieviška Saulės galia. Pasak Vedų komentatoriaus Sajanos, Saulė, keliaudama per dangų dieną yra Sūrja, o nuo saulėlydžio iki saulėtekio – Savitaras.

Saulė ryto danguje kartais siejama su Savitaru

Savitaras apibūdinamas kaip auksarankis, auksaplaštakis, auksaakis, jis keliauja dangumi , tempiamuose dviejų žirgų. Nusakomas dar kaip švytintis, visus apšviečiantis, regintis visas būtybes, kurios gyvena jo užantyje, jis šalina ligas, negandas, nuodėmes. Savitarui priklauso dvi iš Trilokos erdvių (trečia – Jamai). Savitaras kelis kartus minimas sąsajoje su vakaru ir aprašomas kaip skrodžiantis tamsybes. Įvairiuose himnuose jis siejamas su Pradžapačiu, Pušanu, Mitra, Bhaga, vadinamas Asura.

Pats žodis savi-tṛ reiškia „gaivintojas, judintojas, žadintojas“.

Povedinėje tradicijoje Savitaras nebetenka reikšmės, bet žinomas dėl hinduizme svarbios Gajatri mantros.

Šaltiniai

1. http://www.sanskrit-lexicon.uni-koeln.de/cgi-bin/monier/serveimg.pl?file=/scans/MWScan/MWScanjpg/mw1190-salajjita.jpg 2016-05-14 iš Wayback Machine projekto.