Sauserių piliakalnis

Sauserių piliakalnis
Piliakalnis iš vakarų pusės. 1984 m.
Sauserių piliakalnis
Koordinatės	55°57′07.2″ š. pl. 21°31′58.0″ r. ilg. / 55.952000°š. pl. 21.532778°r. ilg. / 55.952000; 21.532778
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Kūlupėnų seniūnija
Aukštis	35 m
Plotas	50 x 35
Priešpilis	14 x 35 m
Naudotas	I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1948, 1966, 1982, 1992, 2009 m.
Tirtas	1997 m.
Registro Nr.	5230

Sauserių piliakalnis, vadinamas Pilale, Urbašiaus pilale, su papėdės gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5230; senas registro kodas - A461P, senas kultūros paminklo sąrašo Nr. AR512) – piliakalnis Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Sauserių kaime, į šiaurės rytus nuo Kartenos miestelio, 2,7 km į šiaurę-šiaurės vakarus nuo kelio Kartena-Plungė, 2,7 km į pietryčius nuo Minijos ir Salanto santakos.

Pasiekiamas keliu Kūlupėnai – Sauseriai prieš Sauserius pasukus į dešinę pietų kryptimi, pavažiavus 1,2 km žvyrkeliu, laikantis kairės, iki kraštinės sodybos, nuo jos paėjus 350 m per laukus į pietus, yra lauko kyšulio gale.

Piliakalnis

Įrengtas į Minijos ir bevardžio upelio santakos slėnį įsiterpiančioje aukštumos kyšulyje. Pietrytinis šlaitas status, apie 35 m aukščio, leidžiasi į Minijos slėnį. Pietvakarinis ir šiaurės vakarinis šlaitai nuolaidūs ir žemesni. Aikštelė trapecijos pavidalo, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, žemėjanti į šiaurės vakarus ir pietvakarius, apie 50 m ilgio ir iki 35 m pločio. Šiaurės rytuose nuo aukštumos aikštelę skiria gynybinis pylimas. Jis tiesus, pailgas šiaurės vakarų-pietryčių kryptimi, apie 30 m ilgio, 6-7 m pločio, nuo 1,7 m (viduje) iki 2,0 m (išorėje) aukščio. Pylimas siaurėja ir žemėja link šiaurės vakarinio galo. Tarp pylimo pietrytinio galo ir skardžio yra apie 4 m pločio tarpas, žymintis pilies vartų vietą.

Į šiaurės rytus įrengtas priešpilis. Jis apie 35 m ilgio šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi ir 13-14 m pločio. Nuo aukštumos priešpilį skyrė antrasis gynybinis pylimas, kurio išliko tik prie pat skardžio esantis 13 m ilgio, 8 m pločio ir iki 0,8 m aukščio pylimo galas.

Į šiaurės rytus nuo priešpilio buvusi papėdės gyvenvietė. Piliakalnis su gyvenviete apima 3,5 ha plotą.

Piliakalnio pietvakarinis šlaitas ir dalis aikštelės dėl erozijos nuslinkę. 1996-1997 m. erozija sustabdyta, suformuotas apsauginis pylimas paviršiniam vandeniui nuvesti.

Tyrimai

Papėdės gyvenvietę 1997 m. tyrinėjo Julius Kanarskas. Ištirtas 179 m² plotas, aptiktas 6-20 cm storio kultūrinis sluoksnis, 82 stulpavietės, 3 grioviai, židinys, surinkta lipdytos keramikos šukių ir titnago nuoskalų.

Stulpavietės žymi stulpinės konstrukcijos statinių vietas. Dalį stulpaviečių sudarė į žemę sukaltų nusmailintų stulpų duobės, kurių skersmuo 4–5 cm, o gylis 29–42 cm. Kitos stulpavietės 30–32 cm (rečiau – 15–20 cm) skersmens, 30–63 cm gylio, pusapvalaus skerspjūvio, iškastos įleidžiant stulpus į duobes. Daugelyje stulpaviečių rasta angliukų.

4-5 m į šiaurės rytus nuo priešpilio pylimo aptiktas 1,6 m pločio ir 48–60 cm gylio apsauginis griovys. Jame rasta lipdytos keramikos šukių, anglių, molio tinko, titnago nuoskala. Apie 2,3 ir 8,0 m į išorę nuo apsauginio griovio ištirti dar 2 lygiagrečiai pylimui iškasti 35–48 cm pločio ir 44–53 cm gylio grioviai, kurių užpilde rasta lipdytos keramikos šukių ir anglių. Tarp jų ir apsauginio griovio buvęs židinys, kurio dugnas išklotas skaldytais raudonais akmenimis.

Piliakalnis įrengtas I tūkst., apleistas II tūkst. pradžioje, greičiausiai prasidėjus kovoms su kryžiuočiais.

Aplinkiniai piliakalniai
	Įpilties piliakalnis 28 km	Imbarės piliakalnis 9 km	Gintališkės piliakalnis 16 km
	Martynaičių piliakalnis 3 km Nagarbos piliakalnis 21 km		Surblių piliakalnis 18 km
	Kurmaičių piliakalnis 17 km	Gaudučių piliakalnis 6 km Dauginčių piliakalnis 0,4 km	Gandingos piliakalnis 16 km

• Panorama nuo Dauginčių piliakalnio.
• Panorama nuo Slinkupio tvenkinio Dauginčių kaime.
• Priešpilio pylimo liekanos ir papėdės gyvenvietė iš vakarų pusės.
• Papėdės gyvenvietė ir piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės. 1997 m.
• Papėdės gyvenvietė ir piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės. 1997 m.
• Papėdės gyvenvietė ir piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės. 2009 m.
• Anotacinis ženklas papėdės gyvenvietėje. 2009 m.

Šaltiniai

1. Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai 1997 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1997 metais. – Vilnius, 1998, p. 77-79
2. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – ISSN 1822-4857. – T. 1(2) (2002/05). – P. 210-212

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136
• Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, Mintis, 1975. – T. 2. – P. 150, eil. Nr. 658
• Julius Kanarskas. Ką mena Sauserių senovė. – Švyturys – 1998 m. kovo 18 d.
• Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio tyrinėjimus pabaigus. – Pajūrio naujienos – 1998 m. kovo 13 d.

Nuorodos

• Julius Kanarskas. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai 1997 metais 2004-12-29 iš Wayback Machine projekto.
• Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė
• Lietuvos piliakalniai
• „Sauserių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis, vad. Pilale“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-02-19.