Saulutė puošybinė detalė būdinga tradicinei lietuvių sakraliajai architektūrai Saulutės yra dažna kryžių koplytstulpių p

Saulutė – puošybinė detalė, būdinga tradicinei lietuvių sakraliajai architektūrai. Saulutės yra dažna kryžių koplytstulpių puošybinė dalis, saulutėmis puošiami bažnyčių, koplyčių, kitų šventviečių stogai, vartai, interjeras.

Saulutes sudaro plokščios geležies kryžmos, kurias centre jungia skritulys arba žiedas („Saulės diskas“), tiesa, kartais būna širdelės arba lapo pavidalo. Nuo centro driekiasi tiesūs ir banguoti „spinduliai“, perkryžos, mėnulio delčios ragai ir kt. Spinduliai dažnai primena žalčiukus, ornamentuoti geometriniais, augaliniais, kosminiais puošybiniais motyvais. Saulučių konstrukcija ir ornamentika sukuria grakštų siluetą, įvairiopą ažūrą.

Saulutes Lietuvoje kalė (nuo XVIII a.) tiek miestų cechų kalviai, tiek (XIX–XX a. pr.) kaimų, ypač Žemaitijos, liaudies meistrai.

Koplytstulpio saulutė (Kleboniškiai)
Saulutės ant Šakių bažnyčios vartų
Sedos bažnyčios bokšto saulutė
Įvairios saulutės

Šaltiniai

Saulutė (puošyba). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 633

[1] Saulutė (puošyba). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 633