Saulius Katuoka

Saulius Katuoka (g. 1950 m. balandžio 10 d. Anykščiuose) – teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, tarptautinės jūrų teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.

Biografija

1956 m. iki 1967 m. Saulius Katuoka mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje, baigė vientisąsias vienpakopes teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete (1970–1975 m.), teisės aspirantūrą (1977–1980 m.). Saulius Katuoka apgynė disertaciją ”Valstybių bendradarbiavimo Baltijos jūroje tarptautiniai teisiniai pagrindai” (1981 m.), jam suteiktas teisės mokslų kandidato laipsnis (LMT nostrifikuotas į socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį). Nuo 1997 m. gegužės iki 1997 m. birželio mėn. stažavosi Briuselio laisvajame universitete (Belgija), 1998 m. Nicos universitete (Prancūzija).

Po doktorantūros Saulius Katuoka dirbo VU Teisės fakultete bei MRU Teisės fakultete. Buvo asistentas, mokslo darbuotojas, lektorius (1980–1981 m.), docentas (1981–1997 m.), Konstitucinės teisės katedros (1990–1997 m.), Tarptautinės teisės ir žmogaus teisių apsaugos katedros (1997–2002 m.), Tarptautinės ir ES teisės katedrų vedėjas (1997–2002 m.), MRU TF Tarptautinės ir ES teisės instituto direktorius (2002–2006 m.), Tarptautinės teisės katedros vedėjas(nuo 2006 m.), MRU profesorius (nuo 2001 m.) . 2020 m., MRU senato nutarimu, už indėlį kuriant moderniąją Lietuvos valstybę, tarptautinės ir Europos Sąjungos studijų ir tyrimų plėtrą universitete bei jaunosios kartos ugdymą, S. Katuokai suteiktas MRU garbės profesoriaus vardas.

1993–1994 m. S. Katuoka buvo Valstybinės derybų su Rusija delegacijos narys, 1996–2012 m. - Vyriausiosios rinkimų komisijos narys, 2005-2017 m. - Nuolatinio arbitražo teismo narys, 2014-2019 m. - Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys.

Nuo 2002 m. S. Katuoka yra Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo viceprezidentas, Lietuvos žmogaus teisių centro tarybos pirmininkas (1994 m.), Lietuvos Respublikos ekspertas Europos Taryboje rinkimų klausimais (nuo 2003 m.).

Vedęs, žmona Danutė, valstybės tarnautoja.

Bibliografija

Monografijos

• Mirties bausmė ir tarptautinė teisė. Konstitucingumas ir pilietinė visuomenė: kolektyvinė monografija. Vilnius: LTU Leidybos centras, 2003 m. 359–416 psl.
• Mirties bausmė ir tarptautinė teisė. Lietuvos Teisės akademija. Vilnius, 2000., 111p. .
• Policija ir žmogaus teisės. Vilnius, 1998. 191 p. .
• Tarptautinė jūrų teisė (vadovėlis). Vilnius, 1997. 230 psl. .
• Recenzija monografijai // Vilenas Vadapalas, Danutė Jočienė, Zenonas Petrauskas. „Tarptautinė jūrų teisė“. LTU Mokslo darbai Jurisprudencija. 2001, t.21 (13), 194–195 psl. ISSN 1392-6195.

Straipsniai

• Опыт Литвы по отмене смертной казни. В кн.Смертная казнь. Да? Нет ? .Минск. 2001, c. 57-64.
• I. L. A. Committee on coastal state jurisdiction relating to marime pollution//Studia Europejskie. . Gdynia, 2000, t.5, p.83-111.
• Tarptautinės sutartys ir Lietuvos valstybė//Jurisprudencija. ISSN 1392-6195. Vilnius,2002, 30(22), p. 115–122.
• Refleksija Europos Sąjungos Konstitucijos, Pagrindinių teisių Chartijos klausimais (www. urm. lt). Europos Sąjunga-Diskutuok apie Lietuvos ateitį Europoje). 2001.
• Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija Lietuvos teisinėje sistemoj// Jurisprudencija ISSN 1392-6195.Vilnius, 2000, t.15(7), p.54-60.
• Tarptautinė teisė Lietuvos teisinėje sistemoje//Stojimas į Europos Sąjungą ir Konstitucija. . Vilnius, 2000, 43-48.
• Atviroji jūra: sąvoka ir laisvės//Jurisprudencija. ISSN 1392-6195.Vilnius, 1999, t.13 (5), p.117-125.
• Baudžiamoji jurisdikcija valstybės vidaus vandenyse//Jurisprudencija. ISSN 1392-6195. Vilnius, 1998. nr.9, p.120-124.

Pranešimai

• Проблема сооотношения Хартии Европейского Союза по основным правам человека и Конституция Литовской Республики. Tarptautinė konferencija. Kaliningradas.2004 m. balandis.
• Europos Sąjunga ir žmogaus teisės. Seminaras advokatams ir advokatų padėjėjams. Kaunas, 2003 m. kovas.
• Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos santykio problema. Tarptautinė konferencija. LTU. Vilnius.2002 m. lapkritis.
• Tarptautinės sutartys ir Lietuvos valstybė. Nacionalinė konferencija. LTU. 2002 m. spalis.
• Atskirų socialinių grupių teisinė padėtis ir kitos žmogaus teisių įgyvendinimo aktualios problemos. Nacionalinė konferencija. Lietuvos Respublikos Seimas. Vilnius. 2002 birželis.
• Europos Sąjungos studijos Lietuvos teisės universitete. Tarptautinė konferencija. LTU. Vilnius. 2002 gegužė.
• Pranešimas Lenkijoje. Mokslinė konferencija. Karpacz, Lenkija. 2002 gegužė
• Žmogaus teisės ir jų raida. Konferencija pagal HURIST programą. Kaunas. 2001 gruodis.
• Tarptautinis baudžiamasis teismas: atsiradimo prielaidos ir vystymosi perspektyvos. Konf. medž. LR Seimas. 2001 gegužė.
• Europos Sąjunga ir žmogaus teisės. Konf. medž. Konstitucinės teisės raida ir integracija į Europos Sąjungą. LTU. Vilnius. 2001 balandis.
• Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos vieta Lietuvos teisinėje sistemoje. Konf. medž. Europos žmogaus teisių konvencijos įgyvendinimas. LTA. Vilnius, 1999 12 17.
• Pilietinių ir politinių teisių paktas ir jo realizavimas Lietuvoje. Konf. medž. Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir žmogaus teisių raida. Vilnius, 1998 12 15.

Bendrautorystė

• Europos Sąjungos Konstitucija ir Pagrindinių teisių chartija// Europos Sąjungos teisė. 7 skyrius, Vilnius, Justitia, 2002 m. p. 103–116
• Lietuva ir JTO specializuotos įstaigos//Lietuva ir tarptautinės organizacijos. Kaunas, 1998, p. 52-76.

Recenzijos

• Lietuvos teisės universiteto Užsienio kalbų katedros lektorės Violetos Samedy mokymo priemonei “Administration centrale de l’ etat”, Vilnius, 2003 m.
• A. Čiočio mokomajai knygai „Tarptautinė humanitarinė teisė“. Vilnius, 2002

Žinynai

• Tarptautinės teisės terminų komentarai – straipsniai//Namų advokatas. 2001. (at. sp. 0,8 s. l.)
• Tarptautinės sutartys ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais (bendraautoriai: A. Perkauskienė, A. Paksas, E. Radušytė). Mokymo metodinis leidinys. Vilnius, 2000. 255p.

Šaltiniai

1. Sauliaus Katuokos biografija LRS tinklalapyje
2. Anykštėnų biografijų žinynas Pasaulio anykštėnų bendrija, 2008-03-25
3. [1] VRK suėtis nuo 1992 m.
4. [2] Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarimas Nr. XII-1341
5. [3] Visuotinė lietuvių enciklopedija

Nuorodos

• Sauliaus Katuokos profesinis tinklalapis 2009-09-22 iš Wayback Machine projekto. (MRU)