Satka

Satka (rus. Сатка) – miestas Rusijoje, Čeliabinsko srityje, 60 km į pietvakarius nuo Zlatousto, Uralo kalnų vakariniuose šlaituose, prie Ajaus upės. Rajono centras. Geležinkelio stotis prie prie Čeliabinsko–Ufos geležinkelio. Plėtojama juodoji metalurgija (ketaus lydymas), ugniai atsparių medžiagų gamyba, statybinių medžiagų (gelžbetonio, langų konstrukcijų), medienos apdirbimo, maisto (duonos, pieno) pramonė. Satkos apylinkėse išgaunamas boksitas.

Satka Сатка
Satka prie miesto tvenkinio žiemą
Satka 55°03′0″ š. pl. 59°03′0″ r. ilg. / 55.05000°š. pl. 59.05000°r. ilg. / 55.05000; 59.05000 (Satka)
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Čeliabinsko sritis
Rajonas
Įkūrimo data	1756 m.
Gyventojų (2020)	41 309
Plotas	46,2 km²
Tankumas (2020)	894 žm./km²
Altitudė	440 m
Vikiteka	Satka
Kirčiavimas	Satkà

Veikia Čeliabinsko, Pietų Uralo universitetų filialai, medicinos, pedagoginės aukštosios mokyklos, krašto muziejus. Už 30 km nuo miesto plyti Ziuratkulio nacionalinis parkas.

Istorija

Gyvenvietė ėmė steigtis 1756 m. pastačius ketaus lydymo gamyklą, kurią įkūrė grafas . Darbininkai maištavo, 1760 m. dalyvavo Jemeljano Pugačiovo sukilime. 1774 m. prie Satkos įvyko mūšis tarp sukilėlių ir valdžios. Ketaus gamyba palaipsniui sunyko, bet 1808 m. pradėtas kasti magnezitas, Satka tapo vienu svarbiausių šalyje ugniai atsparių medžiagų gamybos centrų. Į gyvenvietę kėlėsi sentikiai. Nuo 1928 m. – miesto tipo gyvenvietė, nuo 1937 m. – miestas.

Šaltiniai

1. [1]
2. Satka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
3. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.