Salininkai

Salininkai
Vietovė prijungta prie miesto 1969 m.
Salininkų daugiabučiai
Salininkai
54°36′22″š. pl. 25°15′40″r. ilg. / 54.606°š. pl. 25.261°r. ilg. / 54.606; 25.261 (Salininkai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Vilniaus miesto savivaldybė
Seniūnija	Naujininkų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė) Vardininkas: Saliniñkai Kilmininkas: Saliniñkų Naudininkas: Saliniñkams Galininkas: Salininkùs Įnagininkas: Saliniñkais Vietininkas: Saliniñkuose
Istoriniai pavadinimai	rus. Соленики, lenk. Soleniki

Salininkai – Vilniaus miesto dalis, esanti 8 km į pietus nuo miesto centro, ties Salininkų gatve,Naujininkų seniūnijoje. Salininkus sudaro 3 pagrindinės dalys: Melioratorių, Naujoji ir Senoji. Salininkai rytuose ir pietryčiuose ribojasi su Pakupečiais, Pupine, Mickūnais, Kuzmiškėmis, pietuose – su Kelmijos sodais, vakaruose siekia Panerių miško pakraščius ir Raistelius, šiaurės vakaruose ribojasi su Ąžuolijais, o šiaurėje prieina Vilniaus oro uostas (prie jo – Sakalaičių ir Salininkų sodai). Rytiniu pakraščiu praeina Vilniaus–Lydos geležinkelis. Veikia paštas, ambulatorija, Vilniaus Salininkų gimnazija, lopšelis-darželis, biblioteka.

Salininkus aptarnauja 3, 19, 42, 82 nr. autobusai (pagrindinės stotelės: Salininkai, Melioratorių, Salininkų žiedas).

Etimologija

Salininkai kildinami iš žodžio sala. Pasak vietos gyventojų gyvenvietė taip pavadinta, kadangi išsidėsčiusi žemoje, drėgnoje vietovėje.

Istorija

Salininkų kaimas ir dvaras iš istorinių dokumentų žinomas XVI amžiuje. 1629 metais dvaro ribų apmatavimo dokumente valdytojų įrašytas LDK iždininkas Mikalojus Brosnickis. XVII amžiuje dėl ribų bylinėjosi Vilniaus magistras su Vladislavu Goreckiu, Lydos pavieto iždininku („skarbny“). XIX amžiuje Salininkų dvaras susijęs su Goreckių gimine. 1828 m. Antonas Goreckis, kariškis ir poetas, 1830–1831 m. laisvės kovų dalyvis, emigravęs į Paryžių, sudarė sutartį su Vilniaus karmelitais dėl pamaldų laikymo dvare. Antono sūnus Tadas Goreckis, dailininkas, priklausęs S. Daukanto draugų ratui, jį rėmęs materialiai, vedęs A. Mickevičiaus dukrą. 1864 m. revizija rodo, kad dvare buvo 48 „revizinės sielos“. Devintame XIX amžiaus dešimtmetyje palivarke buvo 30, o kaime – 50 katalikų, gyveno ir 4 provoslavai. Antroji XIX amžiaus pusė susiejo Salininkus su Vrublevskių gimine. Vilniaus vaivadijos iždo rūmų 1923 m. sąraše nurodyta dvare buvus 197 dešimtinės žemės. Vladislavas Vrublevskis II pasaulinio karo metais giminės dvare buvo ūkvedžiu. Vokiečių okupacinė valdžia dvarą paėmė reicho reikalams. Tuomet (1942 m. gegužės 27 d. visuotinio gyventojų surašymo žiniose), dvare gyveno 36 asmenys (7 šeimos).

Sovietmečiu melioratorių gyvenvietė pradėjo kurtis 1949 m., buvusio Salininkų dvarininko V. Vrublevskio rūmuose. Buvo reikalingi mechanizatoriai, techninis personalas, darbų vykdytojai, statybininkai, raštinės darbuotojai ir kiti specialistai. Darbų vykdytojai statė gyvenamuosius namus, dirbtuves. Buvo išgręžtas artezinis šulinys, kuris tiekė vandenį melioratorių gyvenvietei. Išvalyti du užakę tvenkiniai, o vienas įrengtas naujai. Keitėsi Salininkų gyvenvietės: kilo nauji namai, dirbtuvės, bendrabučiai, katilinė, projektavimo instituto pastatas. Melioracijos pastatyta moderni autoįmonė, su didžiausiu autoparku Vilniaus rajone. Atvestos gamtinės dujos.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2011 m.
1905 m.	1931 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1986 m.	1989 m.^sur.	2011 m.^sur.
73	257	185	1 286	1 952	2 923	3 567	10 000
Demografinės raidos histograma

Sportas

• FK Salininkai (futbolas)
• (krepšinis)

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. „Žemėlapis koordinatėmis 54.61 ir 25.26“ (Map). Baltic Maps. „Jāņa sēta“ Ltd. Nuoroda tikrinta 2021-10-12.
3. Salininkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
4. Salininkai, Vilnijos vartai
5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
8. Salininkai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 150 psl.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
10. Salininkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 616
11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.