Rūdininkai

Kitos reikšmės – Rūdninkai (reikšmės).

Rūdninkai
Gatvė Rūdninkuose
Rūdninkai
54°26′17″š. pl. 25°09′00″r. ilg. / 54.438°š. pl. 25.150°r. ilg. / 54.438; 25.150 (Rūdninkai)
Apskritis	Vilniaus apskritis
Savivaldybė	Šalčininkų rajono savivaldybė
Seniūnija	Baltosios Vokės seniūnija
Gyventojų (2021)	480
Vikiteka	Rūdninkai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) Vardininkas: Rū̃dninkai Kilmininkas: Rū̃dninkų Naudininkas: Rū̃dninkams Galininkas: Rū̃dninkus Įnagininkas: Rū̃dninkais Vietininkas: Rū̃dninkuose
Istoriniai pavadinimai	lenk. Rudniki, rus. Рудники, lot. Rudnicum

Rūdninkai – kaimas Šalčininkų rajono savivaldybėje, 3 km į rytus nuo Baltosios Vokės, kairiajame Merkio krante, Rūdninkų girios apstuptyje. 2 seniūnaitijos. Yra 2 parduotuvės, Rūdninkų kultūros ir poilsio salė, Rūdninkų Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, kaimo bendruomenės centras (nuo 2003 m.), kursuoja tarpmiestinis transportas. Netoli dislokuotas II pulko mokymo štabas. Pro kaimą eina plentas  176  Pirčiupiai–Jašiūnai .

Paminklas 1863 m. sukilimui

Rūdninkų kapinės

Akmenimis grįsta kaimo gatvė (ūlyčia)

Etimologija

Pavadinimas kilęs iš žodžio „rūda“, kurią kasė miške aplink kaimą. Tai buvo geležies gavybos ir gamybos iš pelkių rūdos vietovė. Buvo bent dvi liejyklos – Merkio ir Šalčios.

Geografija

Pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Yra Rūdninkų giria, Rūdninkų girios biosferos poligonas, Rūdninkų-Žygmantiškių kopynas.

Istorija

Rūdninkai kūrėsi prie senojo Vilniaus–Krokuvos trakto. XV a. čia įrengta didelė geležies lydymo krosnis ir kalvė. XV–XVI a. netoli kaimo, Rūdninkų girioje buvo didelis žvėrynas (įsteigė Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras), kur aptvertame plote ganėsi stumbrai, taurai, meškos. Čia stovėjo prašmatnūs medžioklės rūmai, kuriuos pastatydino Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. Jam valdant 1511 m. pastatyta bažnyčia (įkurta ir parapija). Kiek atokiau girioje įrengti paviljonai (pro jų langus buvo šaudomi žvėrys) ir arklidės. Rūdninkų dvare kurį laiką gyveno karalienė Bona Sforca. 1569 m. Rūdninkai minimi kaip karaliaus stalo dvaras. Žygimantų laikais Rūdninkų reikšmė taip išaugo, jog Vilniuje ties keliu į šią gyvenvietę stovintys vartai pradėti vadinti .

XVII a. pirmojoje pusėje Rūdninkai buvo seniūnijos centras – šiame miestelyje būta 31 namo ir 22 . 1572 m. rugsėjo 24–27 d. čia vyko , kuriame aptarti ATR valdžios klausimai. 1661 m. miestelyje mirė Rūdninkų girioje žydų plėšikų sužeistas olandų tapytojas ir architektas . Rūdninkų miestelis buvo sunaikintas 1655 m., kai jį, per 1654–1667 m. Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karą, nusiaubė Rusijos ir Švedijos kariuomenės.

Vėliau Rūdninkai tapo kaimu ir privačia valda (1766 m. priklausė LDK iždininkui , vėliau Smolensko pavaivadienei Elenai Dambrauskienei). Rūdninkų parapija prijungta prie Šv. Stepono bažnyčios Vilniuje. Per 1863–1864 m. sukilimą Rūdninkuose rusų ir kazokų puolimą atrėmė Liudviko Narbuto sukilėliai. XIX a. pab. miestelis pateko į Trakų apskritį, Tarpupio valsčių, buvo apylinkės centras.

1905 m. Rūdininkų parapija įvardinta kaip lietuviška. Lenkmečiu dauguma Rūdninkų gyventojų sulenkėjo. 1944 m. gegužę Rūdninkuose buvo dislokuotas Vietinės rinktinės dalinys.

LTSR laikais Rūdninkai buvo Naujųjų Rūdninkų kolūkio centrinė gyvenvietė. Vėliau juos nustelbė šalia iškilusi Baltoji Vokė.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1940–1947 m.	Rūdiškių valsčius	Trakų apskritis
1947–1950 m.	Jašiūnų valsčius	Vilniaus apskritis
1950–1962 m.	Rūdninkų apylinkės centras	Šalčininkų rajonas
1962–1972 m.		Eišiškių rajonas
1972–1977 m.		Šalčininkų rajonas
1977–1995 m.	Jašiūnų apylinkė
1995–2017 m.	Jašiūnų seniūnija	Šalčininkų rajono savivaldybė
2017–	Baltosios Vokės seniūnija

Kaimo riboženklis

Gyventojai

1866 m. kaime buvo 15 namų, 160 gyventojų (iš jų 150 – katalikai, 10 – žydai).

Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m.
1868 m.*	1881 m.	1905 m.	1931 m.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.	1979 m.^sur.	1981 m.
160	230	294	604	524	596	640	630
1986 m.	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.	2021 m.^sur.	-	-	-
597	620	602	492	480	-	-	-
* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.
Demografinės raidos histograma

Žymūs žmonės

• Pranciškus Dalevskis (1825–1904), rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis

Šaltiniai

1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. . // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. .
2. Рудники. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27 (53) : Розавен — Репа. С.-Петербургъ, 1899., 220 psl. (rus.)
3. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 338 psl.
4. Rūdninkai. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 215 psl.
5. Rudniki. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 937 psl. (lenk.)
6. Rūdninkai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XX (Rėv-Sal). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
7. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
8. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
11. Rūdninkai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 579
12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
13. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
14. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos

• Rūdninkų kaimo bendruomenės centras 2007-02-03 iš Wayback Machine projekto.